2016 m. spalio 7 d.    
Nr. 37
(2205)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Estijos parlamentas išrinko naują prezidentę

Estijos parlamentas pirmadienį naująja šalies prezidente išrinko Kersti Kaljulaid. Ji pakeis dvi kadencijas valstybės vadovo poste dirbusį liberalą Toomą Hendriką Ilvesą. Per slaptą balsavimą parlamente už nepartinę K. Kaljulaid savo balsus atidavė 81 iš 98 posėdyje dalyvavusių įstatymų leidėjų. Pirmą kartą istorijoje Estijos prezidento postas atiteko moteriai. Parlamentui rugpjūčio pabaigoje per kelis balsavimo ratus nepavyko išrinkti naujo valstybės vadovo, todėl buvo sušaukta Rinkikų kolegija. Tačiau ji rugsėjo 24 dieną per du balsavimus irgi nesugebėjo iš penkių pretendentų išrinkti naujo prezidento, todėl šis procesas grįžo į parlamentą. Estijos parlamento seniūnų taryba, kurią sudaro frakcijų lyderiai ir trys parlamento vadovybės nariai, praėjusią savaitę pasiekė susitarimą su frakcijomis, kad partijos nekels savo kandidatų. Buvo priimtas sprendimas kelti vienintelę nepartinę kandidatūrą, kuri tenkintų daugumą parlamentarų. Paramą K. Kaljulaid pareiškė penkios iš šešių parlamento frakcijų. Jos iškėlimo nepalaikė Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE), keli didžiausios opozicinės Centro partijos deputatai. 1968 metais Tartu gimusi K. Kaljulaid 1982-aisiais baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį. 1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro patarėja ekonomikos klausimais. Nuo 2004 metų kovo K. Kaljulaid dirba Europos Audito Rūmuose – vienoje svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinčioje Bendrijos lėšų naudojimą. 2001–2004 metais K. Kaljulaid buvo konservatyvios partijos „Tėvynė“ narė. K. Kaljulaid su vyru Georgi-Rene Maksimovski turi keturis vaikus – dukterį ir tris sūnus; du iš vaikų jau yra suaugę.


Europos paveldo dienų konferencijoje dėmesys skirtas dvarų kultūrai

Konferencijos pranešėjai

Trečiąją rudens savaitę Lietuvoje kasmet rengiamos Europos kultūros paveldo dienos. Šių metų tema – „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Panevėžio kraštotyros muziejus įgyvendino LR kultūros rėmimo fondo finansuotą projektą: surengė parodą „Dvaro vartus atvėrus“, o rugsėjo 16 dieną istorijos mylėtojus pakvietė į 18-ąją mokslinę konferenciją „Iš Panevėžio praeities: dvarų kultūros atodangos“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų buvo pristatyti visuomenei dvarų kultūros kontekstą, jų reikšmę istoriniame procese, priminti, kad dvarai ištisus šimtmečius buvo šalies politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo centrai.

Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Petras Luomanas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė padėkojo už Panevėžio mieste puoselėjamas kultūros paveldo tradicijas, pasidžiaugė, kad moksliniai pranešimai skaitomi ne tik universitetuose, bet ir miesto kultūros įstaigose, o baigdama palinkėjo visuomet išlikti atviriems ieškojimams ir atradimams.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija