Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Perduoti krikščionišką viltį ir pasitikėjimą

Popiežiaus Pranciškaus mokymas ir reformos žiniasklaidoje

Mindaugas Buika

Šventojo Tėvo spaudos konferencija skrydyje lėktuvu vienoje iš jo užsienio apaštalinių kelionių

Neseniai paminėjus šventųjų arkangelų liturginę šventę ir ypač nurodant arkangelą Gabrielių, paskelbusį dieviškąjį Apreiškimą ir todėl vadinamą Dievo žiniasklaidininku bei šios srities Vatikano darbuotojų dangiškuoju globėju, verta aptarti popiežiaus Pranciškaus mokymą apie žurnalistų darbo atsakomybę ir Šventojo Sosto žiniasklaidoje daromas ryžtingas reformas. Tuo labiau, kad šventųjų angelų liturginio minėjimo metu rugsėjo 29-ąją tradiciškai buvo paskelbta būsimosios 2017 metų Pasaulinės visuomenės komunikavimo dienos, jau 50 metų Bažnyčioje kasmet minimos sekmadienį prieš Sekmines, Šventojo Tėvo pasiūlyta tema „Nebijok, nes aš su tavimi (Iz 43, 5). Perduoti viltį ir pasitikėjimą mūsų laikams“. Kiek anksčiau, rugsėjo 22 dieną, buvo paskelbtas popiežiaus Pranciškaus įkurtos naujos Vatikano dikasterijos – Komunikacijos sekretoriato – statusas. Tai ženklina jo vykdomą Bažnyčios misijai tarnaujančios katalikų žiniasklaidos atnaujinimą dabartinių poreikių ir technologijų pažangos kontekste. Tačiau pirmiausia šioje apžvalgoje bus susitelkta į Šventojo Tėvo žiniasklaidai skirtą doktriną, kurią jis išdėstė kaip tik rugsėjo 22 dieną Vatikane, susitikęs su žymiausiais Italijos žurnalistų bendruomenės atstovais.

Kurkime tylą

Kun. Vytenis Vaškelis

Nors bėgant amžiams žmogaus prigimties identiškumas nekinta, bet kai kurie senovės išminčių posakiai, kuriuos, pavyzdžiui, galime perskaityti 2014 metais išleistoje knygoje „Dykumos tėvų pamokymai“, stebina įžvalgumu bei aktualumu, reikalauja tam tikrų paaiškinimų. Šiame leidinyje rašoma, kad IV amžiuje gyvenusiam tėvui Arsenijui kažkas pasakė: „Man neduoda ramybės tokia mintis: „Negaliu nei pasninkauti, nei dirbti, bent jau eiti lankyti ligonių, nes tai irgi artimo meilės darbas“. Bet senolis atpažino demonų siūlymus ir atsakė: „Valgyk, gerk, miegok, nedirbk, tik neik iš celės“. Jis žinojo, kad pasilikęs savo celėje vienuolis neišklysta iš kelio“.

Šiais laikais ne tik vienuoliams, ypač neseniai įstojusiems į vienuolyną ir turintiems kad ir mažų priklausomybių nuo technologijų, kuriems regula leidžia saikingai naudotis internetu ir žiūrėti televizorių, bet ir kunigams bei visiems, kurie, rūpindamiesi savo dvasinio gyvenimo ugdymu, reguliariai skiria laiko bendravimui su Viešpačiu, svarbu budėti, kad jų maldos ir Dievo žodžio skaitymo neišblaškytų staiga kilęs prisiminimas, kad, pavyzdžiui, per televizorių netrukus bus rodoma įdomi pramoginė laida, kurią norėtųsi žiūrėti dabar, ir kyla mintis: „Nutraukiu tyloje bendravimą su Juo. Jis juk niekur nepradings“. Ir visomis sielos galiomis „pasineriama“ į spalvingame ekrane mirguliuojančių vaizdų jūrą...