|
Didinamos premijos parolimpinių žaidynių medalininkams
|
Lietuvos Respublikos prezidentė
Dalia Grybauskaitė su du medalius
iškovojusiu parolimpinių žaidynių
čempionu Mindaugu Biliumi
Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka
|
Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos parolimpiečiai Rio de Žaneire laimėjo aukso medalius po 12 metų pertraukos, o šalies aklųjų golbolo komanda pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, Vyriausybė posėdyje priėmė nutarimą dėl skiriamų premijų už šiuos pasiekimus padidinimo. Lietuvos parolimpinei golbolo komandai už jos pasiekimą parolimpinėse žaidynėse nutarta skirti dvigubai didesnę 208560 premiją. Lengvosios atletikos varžybų rutulio stūmimo rungtyje aukso medalį iškovojusiam Mindaugui Biliui nutarta skirti 34760 premiją, jo treneriui Rimvydui Plungei 17380 , o kineziterapeutui Remigijui Milevičiui 8690 premiją. Už disko metimo rungtyje iškovotą sidabro medalį M. Biliui taip pat nutarta skirti 17380 premiją, jo treneriui R. Plungei 8690 , o kineziterapeutui R. Milevičiui 4345 premiją.
|
|
Ariant lauką rastas Lietuvos partizanų Tauro apygardos archyvas
|
Bidonas, kuriame buvo
sudėti Lietuvos partizanų
Tauro apygardos dokumentai
|
Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai. Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius. Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Atliekant pirminę dokumentų apžiūrą nustatyta, kad bidone gali būti paslėpta apie 2000 lapų dokumentų: 19431944 metais leisti antinacinės rezistencijos leidiniai Į Laisvę ir Nepriklausoma Lietuva, Tauro apygardos leidinys Kovos keliu, 1946 metų Tauro apygardos vado įsakymai, Tauro apygardos rinktinių vadų suvažiavimo protokolai ir kt. Tokio didelio kiekio dokumentų restauravimas užtruks ne vienus metus.
|
|
Antisemitizmo provokavimo vajus
Algimantas Zolubas
Kai šviesaus atminimo rašytojas Jonas Mikelinskas, matydamas išskirtinį žydų genocido eksploatavimą žiniasklaidoje, kėlė klausimą, kodėl toks genocidas apsireiškė tolerantiškoje kitataučiams Lietuvoje, niekas iš mūsų rašytojų bei intelektualų nepanoro nei šio klausimo tyrinėti, nei apie tai diskutuoti, o žydų tautybės rašytojo oponentai trumpai jam atsakė: Mums nesvarbu, kodėl toks genocidas buvo, mums svarbu, jog jis buvo. Šių eilučių autorius straipsnyje Žydų genocidas atoveikis į klaidatikystę (XXI amžius, 2004 09 01), bandė atsakyti į rašytojo keltą klausimą, tačiau nei prieštaraujančių jo iškeltoms priežastims, nei joms pritariančių žiniasklaidoje nesulaukė. Kodėl? Ar klausimas nebereikalauja atsakymo, ar užtenka pasakyti, jog buvo, ir plačiai eskaluoti šį genocidą, įvardinant lietuvių tautą esmingai prie jo prisidėjus?
|
|
|