Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Žaizdos
kūne mūsų...

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Perduoti krikščionišką viltį ir pasitikėjimą

Popiežiaus Pranciškaus mokymas ir reformos žiniasklaidoje

Mindaugas Buika

Šventojo Tėvo spaudos konferencija skrydyje lėktuvu vienoje iš jo užsienio apaštalinių kelionių

Neseniai paminėjus šventųjų arkangelų liturginę šventę ir ypač nurodant arkangelą Gabrielių, paskelbusį dieviškąjį Apreiškimą ir todėl vadinamą Dievo žiniasklaidininku bei šios srities Vatikano darbuotojų dangiškuoju globėju, verta aptarti popiežiaus Pranciškaus mokymą apie žurnalistų darbo atsakomybę ir Šventojo Sosto žiniasklaidoje daromas ryžtingas reformas. Tuo labiau, kad šventųjų angelų liturginio minėjimo metu rugsėjo 29-ąją tradiciškai buvo paskelbta būsimosios 2017 metų Pasaulinės visuomenės komunikavimo dienos, jau 50 metų Bažnyčioje kasmet minimos sekmadienį prieš Sekmines, Šventojo Tėvo pasiūlyta tema „Nebijok, nes aš su tavimi (Iz 43, 5). Perduoti viltį ir pasitikėjimą mūsų laikams“. Kiek anksčiau, rugsėjo 22 dieną, buvo paskelbtas popiežiaus Pranciškaus įkurtos naujos Vatikano dikasterijos – Komunikacijos sekretoriato – statusas. Tai ženklina jo vykdomą Bažnyčios misijai tarnaujančios katalikų žiniasklaidos atnaujinimą dabartinių poreikių ir technologijų pažangos kontekste. Tačiau pirmiausia šioje apžvalgoje bus susitelkta į Šventojo Tėvo žiniasklaidai skirtą doktriną, kurią jis išdėstė kaip tik rugsėjo 22 dieną Vatikane, susitikęs su žymiausiais Italijos žurnalistų bendruomenės atstovais.

Kurkime tylą

Kun. Vytenis Vaškelis

Nors bėgant amžiams žmogaus prigimties identiškumas nekinta, bet kai kurie senovės išminčių posakiai, kuriuos, pavyzdžiui, galime perskaityti 2014 metais išleistoje knygoje „Dykumos tėvų pamokymai“, stebina įžvalgumu bei aktualumu, reikalauja tam tikrų paaiškinimų. Šiame leidinyje rašoma, kad IV amžiuje gyvenusiam tėvui Arsenijui kažkas pasakė: „Man neduoda ramybės tokia mintis: „Negaliu nei pasninkauti, nei dirbti, bent jau eiti lankyti ligonių, nes tai irgi artimo meilės darbas“. Bet senolis atpažino demonų siūlymus ir atsakė: „Valgyk, gerk, miegok, nedirbk, tik neik iš celės“. Jis žinojo, kad pasilikęs savo celėje vienuolis neišklysta iš kelio“.

Šiais laikais ne tik vienuoliams, ypač neseniai įstojusiems į vienuolyną ir turintiems kad ir mažų priklausomybių nuo technologijų, kuriems regula leidžia saikingai naudotis internetu ir žiūrėti televizorių, bet ir kunigams bei visiems, kurie, rūpindamiesi savo dvasinio gyvenimo ugdymu, reguliariai skiria laiko bendravimui su Viešpačiu, svarbu budėti, kad jų maldos ir Dievo žodžio skaitymo neišblaškytų staiga kilęs prisiminimas, kad, pavyzdžiui, per televizorių netrukus bus rodoma įdomi pramoginė laida, kurią norėtųsi žiūrėti dabar, ir kyla mintis: „Nutraukiu tyloje bendravimą su Juo. Jis juk niekur nepradings“. Ir visomis sielos galiomis „pasineriama“ į spalvingame ekrane mirguliuojančių vaizdų jūrą...

Ariant lauką rastas Lietuvos partizanų Tauro apygardos archyvas

Bidonas, kuriame buvo sudėti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai

Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai. Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius.

Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Atliekant pirminę dokumentų apžiūrą nustatyta, kad bidone gali būti paslėpta apie 2000 lapų dokumentų: 1943–1944 metais leisti antinacinės rezistencijos leidiniai „Į Laisvę“ ir „Nepriklausoma Lietuva“, Tauro apygardos leidinys „Kovos keliu“, 1946 metų Tauro apygardos vado įsakymai, Tauro apygardos rinktinių vadų suvažiavimo protokolai ir kt. Tokio didelio kiekio dokumentų restauravimas užtruks ne vienus metus.   

Didinamos premijos parolimpinių žaidynių medalininkams

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su du medalius iškovojusiu parolimpinių žaidynių čempionu Mindaugu Biliumi Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos parolimpiečiai Rio de Žaneire laimėjo aukso medalius po 12 metų pertraukos, o šalies aklųjų golbolo komanda – pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, Vyriausybė posėdyje priėmė nutarimą dėl skiriamų premijų už šiuos pasiekimus padidinimo.

Lietuvos parolimpinei golbolo komandai už jos pasiekimą parolimpinėse žaidynėse nutarta skirti dvigubai didesnę – 208560  € premiją.

Lengvosios atletikos varžybų rutulio stūmimo rungtyje aukso medalį iškovojusiam Mindaugui Biliui nutarta skirti 34760 € premiją, jo treneriui Rimvydui Plungei – 17380 €, o kineziterapeutui Remigijui Milevičiui – 8690 € premiją.

Už disko metimo rungtyje iškovotą sidabro medalį M. Biliui  taip pat nutarta skirti 17380 € premiją, jo treneriui R. Plungei – 8690 €, o kineziterapeutui R. Milevičiui – 4345 € premiją.

Europos paveldo dienų konferencijoje dėmesys skirtas dvarų kultūrai

Konferencijos pranešėjai

Trečiąją rudens savaitę Lietuvoje kasmet rengiamos Europos kultūros paveldo dienos. Šių metų tema – „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Panevėžio kraštotyros muziejus įgyvendino LR kultūros rėmimo fondo finansuotą projektą: surengė parodą „Dvaro vartus atvėrus“, o rugsėjo 16 dieną istorijos mylėtojus pakvietė į 18-ąją mokslinę konferenciją „Iš Panevėžio praeities: dvarų kultūros atodangos“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų buvo pristatyti visuomenei dvarų kultūros kontekstą, jų reikšmę istoriniame procese, priminti, kad dvarai ištisus šimtmečius buvo šalies politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo centrai.

Konferenciją sveikinimo žodžiais pradėjo Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Petras Luomanas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė padėkojo už Panevėžio mieste puoselėjamas kultūros paveldo tradicijas, pasidžiaugė, kad moksliniai pranešimai skaitomi ne tik universitetuose, bet ir miesto kultūros įstaigose, o baigdama palinkėjo visuomet išlikti atviriems ieškojimams ir atradimams.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai

Filmo epizodas

Kokio atlygio galėjo tikėtis partizanai, eidami į miškus, guldydami galvas už Tėvynę? Ko galėjo laukti iš sovietų pavergtos, komunistų, stribų ir išdavikų valdomos Lietuvos? Ar vylėsi, kad laikas atsivers ir amžinai nebus vadinami banditais, kad ant grindinio suguldyti išniekinti jų kūnai prisikels su prisikėlusia Lietuva? „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 metais. „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Pagrindinis filmo leitmotyvas – dviejų Lietuvos partizanų – Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo – žūtis 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje, netoli Punsko. Filmo autorius – Sigitas Birgelis. Režisieriai – Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Mintį, kad reikia pastatyti filmą apie šiuos partizanus, tikriausiai pirmas išreiškė Romas Vitkauskas. „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ autorius ir režisierius Sigitas Birgelis filmą kūrė šešerius metus. Nors kai kurie partizaninio judėjimo liudininkai nesulaukė premjeros, bet jų žodį galima išgirsti „Baladėje…“

Knygnešys ir tremtinys kunigas Motiejus Kaziliauskas

Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventorius. Kun. Motiejaus Kaziliausko kapas ir antkapinis paminklas priekyje Autoriaus nuotrauka

Prieš 145 metus baigėsi pirmoji politinė lietuviškos spaudos platintojų byla. Šį rudenį sukaks 175 metai, kai gimė knygnešys kun. Motiejus Kaziliauskas (1841 10 03–1868 04 27–1920 01 05), bene skaudžiausiai nukentėjęs toje byloje už Prūsijoje spausdintų lietuviškų knygų platinimą.

Motiejaus Kaziliausko vardas iškaltas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančioje „Knygnešių sienelėje“ tarp šimto žymiausių Lietuvos knygnešių. Tačiau nėra jokių atminimo ženklų nei Baukuose (Pasvalio r.), kur knygnešys gimė; nei Naujamiestyje (Panevėžio r.), kur dirbo ir veikė; nei Krakėse (Kėdainių r.), kur gyveno, dirbo ir mirė. Čia, šventoriaus medžių paunksmėje jau 96 metai jo kapas prižiūrimas, bet kaip knygnešys šis žmogus užmirštas ir nežinomas, sunkiai įskaitomos raidės rausvo granito kryžiuje.

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Žvilgsnis į Kryžių ir save tikėjimo akimis

Žmonės džiaugėsi bendryste

SUOSTAS. Rugsėjo 14 dieną bažnyčia minėjo Šv. Kryžiaus išaukštinimą. Sekmadienį ši Kryžiaus triumfo iškilmė buvo švenčiama Suosto bažnyčioje, vyko tituliniai bažnyčios vardo atlaidai. Mažai kas tikėjo, kad 2001 metais sudegusi Suosto bažnyčia bus atstatyta. Bet parapijos žmonės savo maldomis, aukomis ir darbu įrodė, kad tikėjimo galia gyv,a – nepraėjo ir dešimtmetis, ir sudegusios bažnytėlės vietoje iškilo nauja, kuri buvo pašventinta 2007 metais.

Apaštalas Paulius rašo: „Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė“ (1 Kor 1, 18). Kodėl kryžius visiems krikščionims yra toks svarbus? Ši prasminga šventė Suoste – dar vienas bažnyčios bandymas atverti žmonėms akis, kad suklaupę po kryžiumi pagaliau ištartume: „Viešpatie, pasigailėk manęs, nusidėjėlio. Buvau per daug užsiėmęs kitais bereikšmiais reikalais, kad suprasčiau tikrąją Tavo aukos prasmę“.

Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Paminklas partizanui

Paminklą partizanui Bronislovui Stašiui šventina vyskupas emeritas Jonas Kauneckas

KRIKLINIAI. Rugsėjo 17 dieną Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas kartu su Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonu kun. Domingo Avellaneda IVE aukojo šv. Mišias už žuvusį partizaną Bronislovą Stašį ir Lietuvos partizanus. Šv. Mišiose vyskupas pašventino naują Kriklinių bažnyčios vyno aukojimo taurę. Dalyvavo Pasvalio tremtiniai ir šauliai su vėliavomis, žuvusiojo sesuo Janina Stašytė iš Kriklinių, giminės, aplinkinių kaimų gyventojai, Panevėžio žygeiviai.

Prieš šv. Mišias buvo uždegtos žvakės prie Stašių šeimos kapo, prie paminklo Vyčio apygardos partizanams ir Karo, pokario ir tremties aukoms atminti skirtų paminklų bažnyčios šventoriuje.

Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Kunigo šimtmečiu paženklinti atlaidai

Kun. Steponas Galvydis įamžintas svėdasiškio Jono Kasčio raižinyje

SVĖDASAI. Rugsėjo 25-ąją, sekmadienį, bažnyčioje švęsti tituliniai Šv. arkangelo Mykolo atlaidai, paminėtas iš šios parapijos kilusio ilgamečio Traupio parapijos klebono kun. Stepono Galvydžio (1916 10 05–1941 01 26–1999 03 20) gimimo šimtmetis. Skambant varpams, aidint choro giesmei, spalvinga vėliavų šilku šnaranti eisena apjuosė šventovę. Priekyje žengė sidabru spindintį kryžių nešantis nepailstantis maršalka Antanas Stasiškis. Iškilmingoms pamaldoms vadovavo kun. S. Galvydžio dvasios vaikai – Mielagėnų parapijos klebonas kun. Marijonas Savickas, Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios vikaras kun. Rimantas Kaunietis bei vietinis klebonas kun. Vydas Juškėnas. Pamoksle kun. R. Kaunietis linkėjo Šv. Dvasios dovanų lietaus, pasitikėti Dievu, gyventi sekant Evangelija, būti vieningiems, nugalėti pyktį, ištiesti ranką gyventi krikščioniškoje vienybėje. Giedojo Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios šlovintojų grupė. Nuskambėjus kun. S. Galvydžio parašytam Svėdasų himnui – istoriškai, kiek graudžiai bet daugiau viltingai giesmei: „Gyvuokite, klestėkite, brangieji mūsų Svėdasai...“, prasidėjo atmintinio valanda.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Minėjo bažnyčios jubiliejų, įamžino buvusį kleboną

Klebonas kun. Gintas Leonavičius rodo seniūno padovanotą tautinę juostą su įrašu „Betygalos bažnyčiai – 600 metų“

BETYGALA. Rugpjūčio 20 dieną paminėtas Šv. Mikalojaus bažnyčios 600 metų jubiliejus. Šv. Mišias už buvusius parapijos kunigus ir parapijiečius aukojo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas, šios parapijos klebonas kun. Gintas Leonavičius, Raseinių dekanato kunigai – dekanas Vytautas Paukštis, Erastas Murauskas ir Žygintas Veselka. „Visi suprantame, kaip nelengva pastatyti bažnyčią, bet kur kas sunkiau sutelkti aktyvią Bažnyčios bendruomenę. Jos šventumas kyla iš joje esančio Dievo. Ji šventa per savo steigėją Jėzų Kristų. Bažnyčia tarnauja žmogui, o žmogus – jai. Pasauliečiai pašaukti visuomenėje, šeimoje, kultūroje ieškoti Dievo karalystės. Padėti siekti šio tikslo yra Bažnyčios misija“, – homilijoje sakė arkiv. L. Virbalas SJ.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Tituliniai atlaidai ir bažnyčios jubiliejus

Grupė parapijiečių po šv. Mišių prie Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios su vysk. Jonu Kaunecku, kunigais Arvydu Liepa ir klebonu Gintautu Jankausku

ARIOGALA. Rugsėjo 25-ąją, sekmadienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, buvo švenčiami ne tik tituliniai atlaidai, bet ir bažnyčios 600 metų jubiliejus. Pagrindinės šv. Mišios prasidėjo 10 valandą, jas aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo klebonas kun. Gintautas Jankauskas ir iš šios parapijos kilęs Sasnavos klebonas kun. Arvydas Liepa. Pradėdamas pamokslą vysk. J. Kauneckas džiaugėsi, kad didelio ir pasiaukojamo klebono kun. G. Jankausko rūpesčio dėka gražiai atnaujinta ir sutvarkyta bažnyčia, švenčianti reikšmingą jubiliejų. Vyskupas, kreipdamasis į maldininkus, kalbėjo: „Nors bažnyčia spindi visu grožiu, yra išpuoselėta, tačiau svarbiausi esate jūs, Ariogalos žmonės, ištikimi Kristaus liudijimui ir nuoširdžiai maldai. Tai jūs – Dievo šventovė, ja laikomas kiekvienas žmogus. Kas būtų iš bažnyčios, jei nebūtų jūsų?“ Vyskupas minėjo, kad kai kur, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, lietuvių emigrantų tėvų ir senelių statytos bažnyčios uždaromos, nugriaunamos. Bėga metai, ir jei tikinčiųjų neliks, joje niekas nesilankys, tokiai bažnyčiai pirmiausia iškils pavojus būti uždarytai. Vysk. J. Kauneckas priminė Šiaurės Afriką, kurioje prieš beveik 2000 metų gyveno krikščionys, kentėję už tai, kad tikėjo į Kristų. Dabar tose vietose krikščionių beveik nėra, o vyskupais paskirtieji augziliarai gauna simbolinį anksčiau čia veikusios bažnyčios titulą. Vyskupas sakė, kad istorija parodė, jog sugriūva visos imperijos, kurios niekina Dievą, kankina krikščionis. „Ar yra Romos imperija, kas liko iš sovietų imperijos?“, – klausė vyskupas ir prisiminė savo keliones patarnauti katalikams vokiečiams į bene dešimt kartų už Lietuvą didesnį Altajaus kraštą, kur tarybų valdžia buvo sunaikinusi tūkstančius bažnyčių ir cerkvių, o vieninteliai maldos namai buvo krašto sostinėje Barnaule. Tą darbą dariusi imperija žlugo, o dabartinė valdžia už biudžeto pinigus atstatinėja cerkves ir bažnyčias. Taigi gyvenimas be Dievo pasirodė esąs beprasmis. Ir ariogališkiams jubiliejiniais Dievo gailestingumo metais svečias linkėjo gyventi gerais artimo sielai ir kūnui darbais, tapti geresniems ir atlaidesniems. Šv. Mišių pabaigoje vyko eucharistinė procesija apink Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią.

Po atlaidų – kelionės, artinančios prie Dievo

Biržiečiai Palendriuose su benediktinų venuoliu tėvu Gregory

Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kun. Ernestas Želvys per trejus kunigystės Biržuose metus pripratino biržiečius ne tik organizuotai dalyvauti didžiuosiuose Lietuvos bažnyčiose vykstančiuose atlaiduose, bet pasimeldus dar neskubėti namo. „Lietuvoje yra tiek daug sakralių vietų, bažnyčių, kurias verta aplankyti, žmonių, kurie skirtingais keliais ir laikais vedė ir tebeveda žmones prie Dievo, su kuriais reikia susipažinti“, – tvirtina kunigas Ernestas. Tikintieji juo pasitiki ir entuziastingai dalyvauja kunigo organizuojamose išvykose.

Švietęs ir šildęs

Pasimeldę Švč. Mergelės Marijos atlaiduose Krekenavos Bazilikoje, aplankėme Paberžę – Tėvo Stanislovo (Algirdo Mykolo Dobrovolskio) ilgiausiai trukusios ir paskutinės tarnystės vietą, sakralųjį užkampį, pribloškiantį žmogaus kilnumo ir pasišventimo galia.