Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Bibliotekų metai

Tiesa ar purvo kaušai

Alvyra Grėbliūnienė

Prof. Ona Voverienė (dešinėje) su buvusia studente Audrone Smaliukiene

DRUSKININKAI. Gruodžio 8 dieną Savivaldybės viešojoje bibliotekoje druskininkiečiai ir miesto svečiai rinkosi į Lietuvos moterų lygos prezidentės, profesorės, habilituotos socialinių mokslų daktarės Onos Voverienės knygos „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“ sutiktuves. Šiltai profesorę pristatė jos buvusi studentė, bibliotekos direktorė Laima Žėkienė. Dalyvavo ir kita buvusi studentė Audronė Smaliukienė.

Prof. O. Voverienė teigė, jog Druskininkai yra 14-oji knygos viešnagės vieta. Čia ji jaučianti ypatingą šilumą, žmones, tikrus lietuvius. Ne visur ji buvo šiltai sutikta. Knygos išleidimo kelias irgi buvęs erškėčiuotas. Leidykloje, kuri anksčiau išleido 16 autorės knygų, rankraštis pragulėjo pusantrų metų. Galiausiai jį atsiėmė, surado kitą leidėją – Jeronimą Laucių. Didelė knygos leidybos bėda buvusi dėl to, jog joje teigiamai rašoma tiesa apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Anot profesorės, jos knygos esmė – „palikti istorijai nepilką ir neapipurvintą mūsų širdžių prezidentę“.

Leidinyje – supinti trys informacijos srautai. Pirmasis – svarbiausios Prezidentės kalbos, metiniai pranešimai. Antrasis – mūsų ir užsienio politologų vertinimai, publikacijos viešojoje spaudoje. Užsienyje vyrauja objektyvus vertinimas, o Lietuvoje – kaušas po kaušo purvo. Trečiasis – prof. O. Voverienės įžvalgos su aiškia pakraipa į tautotyrą. Kaip tie srautai išsiliejo į knygą? Įvade profesorė pasakoja, kaip 2001 metais Lietuvos moterų lyga Palangoje surengė konferenciją „Lietuvos prezidentė moteris: mitas ar realybė?“ Po ilgų ir prieštaringų diskusijų buvo nutarta, jog „Lietuvai prezidentė moteris yra pageidautina; jos – gyvybės nešėjos ir ugdytojos – prigimtis padėtų sumažinti ekonominę, socialinę ir psichologinę įtampą šalyje“. Moterų lyga, 2007 metais susirinkusi į kasmetinę konferenciją, apsvarsčiusi dvylikos žymiausių Lietuvos moterų kandidatūras, geidžiamiausia į Lietuvos prezidentes pasirinko eurokomisarę D. Grybauskaitę. Profesorė nusiuntė jai laišką į Briuselį. Buvo prašoma jos sutikimo dalyvauti Prezidento rinkimuose. Tačiau po D. Grybauskaitės padėkos laiško vyravo tyla. Tik 2008-ųjų pabaigoje prof. O. Voverienė, gavusi eurokomisarės kalėdinį sveikinimą, signalą, reiškusį „taip“. Rinkimų kampanijos metu tuometinis D. Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys prašęs profesorės padėti paruošti laikraščių apžvalgą. Moterų lyga aktyviai dalyvavo abiejuose Prezidentės rinkimuose. Ji labai daug padėjusi ir kandidatuojantiems į Seimą. Išrinktieji savo pagalbininkių nepažindavę. D. Grybauskaitė, pirmoji išrinktoji Prezidentė, Moterų lygą pakvietė inauguracijon, „nupirko“ jų širdis. O. Voverienė intensyviai sekė spaudą. Kai Prezidentė prispaudė uodegą oligarchams, prasidėjo purvo vonios. Tai darę žmonės, kurių pačių sąžinė buvusi purvina. Pasirodžius prof. Lauro Bielinio knygai „Prezidentė“, prof. O. Voverienė negalėjusi tylėti. Parašiusi 20 straipsnių, išanalizavusi tendencingai parašytas abi profesoriaus knygas apie Prezidentę, susiklojusi šimtus publikacijų, išanalizavusi ir supynusi... Vienoje publikacijoje rašoma, jog profesorė knygoje pinanti informaciją, kaip lietuvaitės – kasas. O. Voverienė visada žavisi stipriais žmonėmis ir Lietuvos Prezidentė – jai pavyzdys, kuriuo galima sekti. Pati Prezidentė stiprybės sėmėsi, mokėsi iš Geležinės ledi – Margaret Tečer (Margharet Tatcher). Atėjus į valdžią, jos tikslas buvo pakeisti britų dvasią, o ekonomika – tik metodas. Prezidentė D. Grybauskaitė, sugrįžusi į Lietuvą, pasakė: „Lietuvių tauta yra darbšti, kūrybinga, talentinga, pripažinta pasaulyje ir lietuvių tauta yra tvarkoj. Aš ja tikiu ir pasitikiu. Bet tai, kas ją valdo, toli gražu ne tvarkoj. Ir aš atėjau pakeisti valdančiųjų dvasios“, – citavo jos žodžius O. Voverienė.

Prezidentė tai ir daro dvi kadencijas. Ir žmonės ją palaiko... Tauta dar nesugedusi, nepraradusi dorinių vertybių. Autorė atskleidė, kaip Prezidentė bendrauja su skirtingomis Lietuvos žmonių grupėmis. Susitikusi su moksleiviais ji kalba, kokia graži yra Lietuva, didinga jos istorija. Su vidutinio amžiaus žmonėmis jie yra šios šalies šeimininkai. Su valdančiaisiais kalbėdama ji klausia, kodėl jie skriaudžia žmogų, tautą, nori kai ką pasisavinti.

Profesorė savo knygoje įrašiusi Prezidentės žodžius: „Ypatingų mūsų visų pastangų reikia ne tik laisvei apginti, bet ir jos istorinei atminčiai išsaugoti. Kol bus gyva tautos istorija, tol turėsime nepriklausomą valstybę. Todėl puoselėkime, domėkimės, saugokime ją, kad galėtume mūsų tautos istorinę atmintį perduoti ateities kartoms“.

Knygos autorę noriu pavadinti Baltuoju metraštininku. Man tai asocijuojasi su 1968 metais poeto Justino Marcinkevičiaus Druskininkuose parašytos dramos „Mindaugas“ veikėjais, Baltuoju ir Juoduoju metraštininkais. Jie gyvena ir mūsų dienomis. Vieni mato tik juoda, kiti – balta. Mes patys turime atsirinkti, priimti, dalintis...

© 2016 „XXI amžius“