Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kauno stačiatikių Marijos Apreiškimo katedros istorija

Aleksandras Stepanenko,

LŠS narys, VšĮ Istorijos tyrinėjimo klubo „Kopar“ direktorius,
asociacijos „Memorialas“ pirmininko pavaduotojas

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Eleuterijus (Jelevferijus, Dmitrijus Jakovlevičius Bogojavlenskis, 1868 10 14–1940 12 31)

1935 m. balandžio 22 d. Kaune, kuris tuo metu buvo Lietuvos laikinoji sostinė, pašventinta ir atidaryta nauja stačiatikių šventovė, skirta Šv. Marijos Apreiškimo garbei. Šventinime dalyvavo 29 šventikai ir arkidiakonas. Nuo tos dienos šventovė tapo Lietuvos ir Vilniaus stačiatikių vyskupijos katedra. Anksčiau katedra buvo šalia naujos pastatytos bažnyčios ir kapinių esanti Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Iškilus Lietuvos valstybei ir po Vilniaus ir Vilniaus krašto okupacijos, Kauno miesto stačiatikiai tikėjosi pastatyti erdvią šventovę, kadangi Kristaus Prisikėlimo bažnyčia galėjo talpinti ne daugiau kaip 200 žmonių ir todėl negalėjo tenkinti tikinčiųjų, kurių tuo metu buvo daugiau kaip 3000, poreikių.

Šventovės statybai parapijiečiai neturėjo lėšų, todėl negalėjo įgyvendinti savo svajonės. Problemą išspręsti padėjo Lietuvos Vyriausybė. Tarpininkaujant Jo eminencijai metropololitui Eleuterijui (Bogojavlenskiui) 1930 metais Ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai išplėsti skyrė 75000 litų, vėliau papildomai buvo skirta dar 10000 litų.