|
Kauno arkivyskupijoje
Raseinių dekanate
Gailestingojo Jėzaus paveikslo kelionė po bendruomenes
|
Vikaras kun. Valdas Šidlauskas
parapijiečių šeimoje
su Gailestingojo Jėzaus paveikslu
|
Raseiniai. Popiežiui Pranciškui paskelbus šiuos metus Gailestingumo jubiliejaus metais, aktyviosios Raseinių parapijos Marijos legiono sesės, įsigilindamos į gailestingumo darbus, parapijos klebono kun. Vytauto Paukščio palaimintos, leidosi į kelionę po tikinčiųjų namus ir bendruomenes su Gailestingojo Jėzaus paveikslu. Jis po savaitę svečiavosi šešiolikoje aplankytų kaimų bendruomenių ir tikinčiųjų namų. Gailestingojo Jėzaus paveikslą lydėjo Marijos legionierės su parapijos vikaru kun. Valdu Šidlausku. Kunigas dvasiniame žodyje susirinkusiems primindavo paveikslo gimimo Vilniuje istoriją bei Jėzaus pasakytus žodžius sesei Faustinai. Prieš atvykdama Marijos legiono seserų grupė susižinodavo, ar bendruomenėje yra tokių, kurie dėl sveikatos ar amžiaus negali lankyti bažnyčios, ir su kunigu pirmiausia aplankydavo ligonius ir senelius su šv. sakramentais. O po to su bendruomenės nariais ir kaimynais jungdavosi į maldą prie paveikslo, liudijo tikėjimą ir dalijosi žinia apie visiems liejamą nepaliaujamą Dievo malonę. Prie paveikslo buvo kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis, Gailestingumo litanija, giedamos giesmės, šlovinat Jėzų ir Gailestingumo Motiną Mariją. Gegužės ir birželio mėnesiais buvo jungiamasi į gegužines ir birželines pamaldas. Išvykdama grupė palikdavo literatūros su maldų tekstais, giesmėmis, knygučių apie išpažintį bei šv. Mišias. Tada visą savaitę bendruomenė sutartu laiku rinkdavosi kasdien pasimelsti prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo. Malda prie Gailestingumo paveikslo kiekvienuose namuose atverdavo tą vienybės versmę, į kurią būdavo įtraukiamas gausus būrys tos bendruomenės narių, kartu su sunkiai pasiekiančiais bažnyčią, sergančiais, reikalingais dėmesio ir paramos bei tais, kurie nepaliauja dalintis malda, ramybe ir džiaugsmu savo kaimynystėje.
|
|
Kauno arkivyskupijoje
Kauno I dekanate
Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui
|
Grupė Palaimintojo Jurgio Matulaičio
parapijiečių su kunigais. Priekyje
iš kairės mons. Vytautas
Grigaravičius, mons. Kazimieras Senkus
ir klebonas kun. Dainius Lukonaitis
|
EIGULIAI. Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje po Sumos šv. Mišių parapijiečius kartu praleisti Advento popietę pakvietė mons. Kazimieras Senkus. Susibūrimo tikslas išleista knyga-studija, siekiant gerinti giedojimus (giesmes ir jų atlikimą), Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui. Jei visi susirinkusieji savo tikėjimą ir maldingumą išreiškia gražiu giedojimu, šventosios apeigos tampa iškilmingos ir malonios, joje teigia mons. K. Senkus. Renginį vedė Kauno dekanas, Kristaus Prisikėlimo Bazilikos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius. Pirmiausia reikėtų paaiškinti šio leidinio esmę bei priežastis, kurios paskatino dar kartą visiems priminti gražesnio, profesionaliai tobulesnio liturginių giesmių giedojimo svarbą... Jei vaikai šeimoje išauga dori, protingi, visuomenei naudingi žmonės, tai jų tėvams garbė, o aplinkiniams žmonėms džiaugsmas... Šioje knygoje į liturgijos iškilmių metu atliekamų giesmių giedojimo reikšmę mes žvelgiame Šventojo Rašto šviesoje, kurioje aiškiai atsiskleidžia jų reikalingumas ir prasmė, tokiais mons. K. Senkaus žodžiais iš knygos pratarmės pradėjo šventę mons. V. Grigaravičius. Žingsnis po žingsnio buvo atskleista visa knygos esmė ir prasmė: kodėl giedoti, kodėl giedoti kokybiškai, gražiai, kaip muzikos garsai tampa sakralūs, šventi, kas giesmėse svarbiau muzika ar žodžiai, kaip turime būti pasiruošę švęsti liturgiją? Gyvas bendravimas ir giesmės pripildė visų susirinkusių širdis ir protus.
|
|
Šiaulių vyskupijoje
Pakruojo dekanate
Tėviškės bažnyčioje pristatė savo knygą
|
Kun. Anicetas Tamošaitis SJ
|
ROZALIMAS. Gruodžio 3 dieną, šeštadienį, Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje kun. Anicetas Tamošaitis SJ pristatė savo knygas. Rozalimo bažnyčiose lankėsi Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kunigas jėzuitas A. Tamošaitis, Seimo narys dr. Stasys Tumėnas, humanitarinių mokslų daktarė literatūrologė Dalia Jakaitė, Šiaulių valstybinio dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas. Maloniai tėveliu vadinamas kun. A. Tamošaitis SJ grįžo į savo gimtosios parapijos Rozalimo bažnyčią, kurioje buvo pakrikštytas, pristatyti dvi savo knygas: Raktai mūsų rankose ir Svečias Kristus. Abi šias knygas redagavo Šiaulių universiteto docentė dr. D. Jakaitė. Knygą išleido S. Tumėno leidykla Šiaurės Lietuva. Rozalimiečiai galėjo įsigyti ir Šiaulių vyskupo E. Bartulio nuotraukų kalendorių Išganytojo relikvijos.
|
|
Šiaulių vyskupijoje
Kelmės dekanate
Padėka už Dievo Gailestingumo metus
|
Tytuvėnų bažnyčios Maldos į Dievo
Gailestingumą grupės nariai
su klebonu kun. Rimantu Žaromskiu
|
Tytuvėnai. Pirmąjį gruodžio penktadienį džiaugiausi ir sveikinau visus susirinkusius vienuolyno salėje prie didžiulio Gailestingojo Jėzaus paveikslo. Dėkojau popiežiui Pranciškui už Jubiliejinių Gailestingumo metų paskelbimą ir suteiktas galimybes, atidarytas šventąsias duris, nes besimeldžiantys galėjo semtis gausių Dievo Gailestingumo malonių sau ir pasauliui. Ar mes sugebėjome tomis malonėmis pasinaudoti? Greitai prabėgo tie metai ir liko piligriminių kelionių įspūdžių gausa. Dievulis siuntė išbandymų, bet kartu ir padėjo. Ačiū Jam už viską. Aplankėme Lietuvos šventoves, katedras, Bazilikas su popiežiaus atidarytomis šventosiomis durimis, meldėmės įvairiomis intencijomis. Popiežius Pranciškus kalbėjo, kad tik Dievo Gailestingumas gali mums padėti išsigelbėti nuo pasaulio katastrofų. Nuoširdžiausiai dėkojame gerbiamam ir mielam klebonui kun. Rimantui Žaromskiui už visokeriopą pagalbą ir paramą, parūpintą Dievo Gailestingumo paveikslą, daug paaukotų šv. Mišių permaldavimo intencijomis. Teatlygina jam gailestingasis Jėzus už viską savo gausiomis malonėmis, teapglėbia savo Meile visuose gyvenimo sunkumuose. Ačiū gerbiamam seniūnui Romui Čerkauskui už paramą, šiltą bendravimą, už autobuso į Vilnių parūpinimą, už profesionalias nuotraukas. Tegu Dievas jam suteikia sveikatos ir visokeriopo gėrio. Širdingiausiai dėkoju Dievo Gailestingumo maldos grupės nariams, su kuriais bendravome maldoje ir piligriminėse kelionėse, ir tiems, kurie įvairių negalių surakinti meldėsi namuose. Jų malda dar vertingesnė, nes jie į ją įjungia ir savo kančią.
|
|
|