|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
O Vilniau, Gedimino sapnuose pražydęs... (Bernardas Brazdžionis)
Visų šventųjų ir Vėlinių švenčių išvakarėse Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos choristai, vadovaujami choro vadovo vargonininko Petro Katauskio, buvo išvykę į Vilnių, į paskutinę liturginių metų maldos ir pažintinę kelionę. Mintys krypo į Gailestingumo Motiną. Jos globojantis žvilgsnis lydėjo mus kelionės metu autobuse kalbant rožinį, per pamaldas, lankant istorinius objektus ir leido patirti dvasinę pilnatvę. Džiaugėmės, turėdami galimybę pasimelsti prie stebuklingojo Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo, įsilieti į būrį maldininkų, keliautojų, atvykstančių čia visais metų laikais, bet kokiu oru ir atiduodančių pagarbą Dievo Sūnaus Motinai. Po to giedojome Šv. Teresės bažnyčioje per Sumą. Čia atvykome ne pirmą kartą ir viliamės, kad tai taps tradicija. Šv. Mišiose skambėjo įvairių kompozitorių kūriniai. Choro solistė Jūratė atliko A. Caccini Ave Maria, giedojo atliepiamąsias psalmes. Ilgam atmintyje išliks klebono mons. Kęstučio Latožos pamokslas. Ramus ir įtaigus pamokslininko kalbėjimo tonas, logiškai susietas Evangelijos tekstas su to meto Jericho miesto realijomis ir mūsų nūdiena prikaustė pilnutėlę bažnyčią, įtikino klausytojus, jog Žmogaus Sūnus surado ir išgelbėjo tai, kas buvo pražuvę. Dalyvavome tame evangeliniame žmogaus atsivertime. |
||
|
|
||
Dainų ir poezijos pynė išsiilgusioms širdims
Tarpužiemyje, kai nukrinta lapai, nutyla, užmiega gamta, prasideda Adventas susikaupimo, apmąstymų ir rimties metas. Tada imame pastebėti, ne tik išblankusį gamtos grožį, bet ir žmones. Prisimename išėjusius, uždegdami Vėlinių žvakeles ant pilkų kauburėlių, prisimename pamirštus draugus, atnaujiname su jais atšalusius ryšius. Panevėžio rajono, Šilagalio kultūros centro Šarmos kolektyvas, kaimų giesmininkai, panevėžiečiai, Sausio 13-osios brolijos nariai džiaugiasi ilgamečio ansamblio vadovo, poeto Jono Mališausko įkvėpimu, suteikiančiu galimybę mylintiems dainas, giesmes ir poeziją džiuginti neįgaliuosius ir visus, prijaučiančius dainai, poezijai, muzikai. Dauguma ansambliečių dainuoja apie 25 metus, nuo pat įsikūrimo. Tai įrodymas, kad dainos mylėtojams reikia scenos, spindinčių žiūrovų akių, jų veiduose mielų šypsenų. Kolektyvo dainininkai koncertuodami jaučia žiūrovų palaikymą, sulaukia nuoširdžių aplodismentų bei pagyrimo žodžių. Kaip sako kolektyvo vadovas, dainos suranda dainininkus, o jie melodijomis dalinasi su žiūrovais. |
||
|
|
||
Ačiū už žodį, širdimi brandintą
Į Lenkiją lietuviai traukia ne tik pigesnių maisto produktų. Ne vieną sieja ilgalaikiai kultūriniai ryšiai su Seinų krašto lietuviais, troškimas padėti išlaikyti lietuvybę. Lapkričio pradžioje Seinuose, Lietuvių namuose, vyko graži šventė Seinų spaustuvės įkūrimo ir žurnalo Šaltinis įsteigimo 110-osios bei 10-osios atgimimo metinės. Atsakingoji Šaltinio redaktorė Jolanta Vektorienė pasidžiaugė lietuvišku žodžiu, atlaikiusiu Seinų ir Punsko krašto istorinių įvykių išbandymus ir šiandien jungiančiu abiejų šalių lietuvius: rašoma ir apie iškilias Lietuvos asmenybes bei įvykius. Padėką žurnalo leidėjai Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijai, redakcijai, ir skaitytojams atsiuntė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Organizacijų, bendruomenių vardu sveikino Suvalkijos ir Dzūkijos atstovai Gintaras Skamaročius, Alfonsas Vitkauskas. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys istorikas Jonas Jurevičius, už įvairiapusę ilgametę pagalbą bei palaikymą vadinamas Suvalkų krašto ambasadoriumi bei kitais garbingais vardais, pristatė savo knygą XX a. pradžios lietuvių gyvenimas Šaltinio puslapiuose. Ją rengiant autoriui teko perskaityti apie 8500 puslapių literatūros. Pranešėjas susirinkusiems pažėrė ir humoro. Priminsiu, kad gana įdomi ir kita jo knyga Toks gyvenimas, nušviečianti Alytaus rajono kultūrinių, švietimo, žemės ūkio objektų istorijas bei valdininkų ir eilinių piliečių tarpusavio santykius. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |