Ačiū už žodį, širdimi brandintą
|
Grupė renginio dalyvių. Su gėlėmis
perrinktas Seinų lietuvių
šv. Kazimiero draugijos pirmininkas
Algirdas Vektorius
|
Į Lenkiją lietuviai traukia ne tik pigesnių maisto produktų. Ne vieną sieja ilgalaikiai kultūriniai ryšiai su Seinų krašto lietuviais, troškimas padėti išlaikyti lietuvybę.
Lapkričio pradžioje Seinuose, Lietuvių namuose, vyko graži šventė Seinų spaustuvės įkūrimo ir žurnalo Šaltinis įsteigimo 110-osios bei 10-osios atgimimo metinės. Atsakingoji Šaltinio redaktorė Jolanta Vektorienė pasidžiaugė lietuvišku žodžiu, atlaikiusiu Seinų ir Punsko krašto istorinių įvykių išbandymus ir šiandien jungiančiu abiejų šalių lietuvius: rašoma ir apie iškilias Lietuvos asmenybes bei įvykius. Padėką žurnalo leidėjai Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijai, redakcijai, ir skaitytojams atsiuntė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Organizacijų, bendruomenių vardu sveikino Suvalkijos ir Dzūkijos atstovai Gintaras Skamaročius, Alfonsas Vitkauskas. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys istorikas Jonas Jurevičius, už įvairiapusę ilgametę pagalbą bei palaikymą vadinamas Suvalkų krašto ambasadoriumi bei kitais garbingais vardais, pristatė savo knygą XX a. pradžios lietuvių gyvenimas Šaltinio puslapiuose. Ją rengiant autoriui teko perskaityti apie 8500 puslapių literatūros. Pranešėjas susirinkusiems pažėrė ir humoro. Priminsiu, kad gana įdomi ir kita jo knyga Toks gyvenimas, nušviečianti Alytaus rajono kultūrinių, švietimo, žemės ūkio objektų istorijas bei valdininkų ir eilinių piliečių tarpusavio santykius.
Šventę nuspalvino vietos meno kolektyvai: kapela (vadovas Vytautas Gavutis), vyrų kvartetas (vadovas Gediminas Nevulis), moterų kvartetas (vadovė Eugenija Pakutkienė). Koncertą baigė Alytaus miesto kapela Smiltelė, vadovaujama Onutės Tenenienės.
Tai tik faktai. O nenusakomo, nepakartojamo bendrystės jausmo neaprašysi. Jį reikia išgyventi: rožių žiedai, suvenyrai, apkabinimai, bučiniai, bendra širdį glostanti lietuviška daina prie kavos puodelio iki sutemų. Pasijunti tarsi būtum vieningesnėje, darnesnėje Lietuvoje.
Bronislava Tamulynienė
© 2016 XXI amžius
|