Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Šviesaus žmogaus žingsniai Lietuvai

Memorialinė lenta Mečislovui Jurevičiui prie namo Šiauliuose, Spindulio gatvėje

Gruodžio 17 dieną Šiaulių vyskupijos pastoraciniame centre vyko šiauliams ir visiems lietuviams svarbus renginys – konferencija-pokalbis „Žingsniai Lietuvai“, skirtas Helsinkio grupės 40-mečiui ir Kryžių kalno atkūrėjui, blaivybės skleidėjui, Helsinkio grupės nariui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Mečislovui Jurevičiui.

Kaip sakė renginio iniciatorius Šv. Kazimiero ordino komtūras Kazimieras Alminas, „neleidome užkloti užmaršties dulkėmis gyvenusio žmogaus, kuris paaukojo savo sveikatą ir gyvenimą atkurdamas Kryžių kalną, gindamas tiesą (šv. Kazimieras: „Po Dievo labiausiai reikia gerbti tiesą“), tikėjimą ir tautos laisvę. Toks buvo Mečislovas Jurevičius. Jo duktė, vaikaičiai ir provaikaičiai didžiavosi juo, dėkojo mums ir, tikiuosi, eis savo senelio bei prosenelio eitų žingsnių kryptimi“.

Prieš konferenciją Šiaulių Katedroje šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Pamoksle ganytojas priminė, kad tikintis žmogus visada yra gyvas. Vėliau atidarydamas konferenciją ganytojas pasidalijo šiltais prisiminimais apie susitikimą su M. Jurevičiumi. Jis papasakojo, kaip M. Jurevičius iškėlė blaivybės klausimą, kaip tai pakeitė paties dvasininko pasaulį. „Aš tikrai jam esu dėkingas“, – apibendrino Jo Ekscelencija.

Seimo narys dr. Stasys Tumėnas akcentavo mažus M. Jurevičiaus žingsnelius, svariai kūrusius Lietuvą. Pabrėždamas istorinį Helsinkio grupės kontekstą, jis teigė: „Kai atidengsime atminimo lentą, galėsime kalbėti apie visus tuos simbolinius žingsnius“. Susiedamas istoriją su Advento laikotarpiu Seimo narys tvirtino, kad mūsų pareiga yra kalbėti ir prisiminti.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas atkreipė dėmesį į M. Jurevičiaus garsinimo idėją, džiaugėsi Šiaulių vyskupijos, Šiaulių miesto savivaldybės, Šv. Kazimiero ordino bendradarbiavimu, išskyrė disidento drąsą ir sakė, kad „viskas priklauso nuo mūsų“.

Fotomenininkas Ričardas Dailidė pakomentavo unikalias savo fotografijas, įamžinusias prieš sovietų valdžią kovojusį M. Jurevičių, pasidalijo autentiškas prisiminimais. Menininkas pastebėjo, kad Jurevičius „visiems žmonėms linkėjo tik gero“.

Dr. Nerijus Brazauskas aptarė disidento gyvenimo naratyvą, jo besąlygišką kovą už Dievą ir Tėvynę, akcentuodamas istorinės atminties ir istorinio teisingumo reikšmę. Sovietinėje propagandinėje spaudoje M. Jurevičius buvo nepagrįstai šmeižiamas, niekinamas, jo istorija pateikiama kaip antitarybinio elemento pavyzdys.

Gausiai renginyje dalyvavę M. Jurevičiaus artimieji, giminės pasisakymuose minėjo, kad jie didžiuojasi tuo gyvenimo ir kovos keliu, kurį garbingai nuėjo jų tėvelis, senelis. Jaunosios kartos atstovas – Mečislovas Jurevičius – parodė, kad vertybės išlieka ir bus puoselėjamos.

Iškilmingiausias įamžinimo renginio momentas – memorialinės lentos (autorius – Darius Augulis) atidengimas M. Jurevičiui prie namo Spindulio gatvėje, kuriame jis gyveno. Taip žengtas mažas, bet svarbus žingsnelis, įtvirtinantis garbingo tautos sūnaus pergalę prieš totalitarizmą, prieš istorinę neteisybę, prieš naujausios Lietuvos istorijos užmaršumą. Nauja atminimo vieta primins visiems, kad kova už Laivę, Tikėjimą ir Valstybę niekada nebūna pralaimėta.

Pagal Siauliuvyskupija.lt

© 2016 „XXI amžius“