|
Įsigaliojęs naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas prieštarauja tarptautinėms žmogaus teisėms?
Nuo 2017 m. sausio 1 d. pradėjo veikti naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), pakeisdamas paskutinį iki šiol galiojusį dar sovietmečiu priimtą įstatymą Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK). Įsigaliojant naujajam kodeksui, dalis ATPK iki šiol buvusių pažeidimų perkeliami į Baudžiamąjį kodeksą ir už juos jau grės baudžiamoji atsakomybė: tai vairavimas neblaiviam su daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio girtumu, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas. Kartu naikinamas administracinis areštas, administracinė atsakomybė tėvams už jų vaikų paauglių padarytus nusižengimus, atsiranda įpareigojimas dalyvauti prevencijos programose.
Vietoj administracinės atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio, dabar numatyta baudžiamoji atsakomybė, ir vairuotojui grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Numatyta galimybė atimti teisę vairuoti iki 3 metų ar konfiskuoti automobilį. Naujajame kodekse nebelieka administracinės atsakomybės už nedidelio kiekio narkotikų laikymą bei pasipriešinimą pareigūnams. Už šią nusikalstamą veiką asmuo irgi bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nebelieka ir vienos iš administracinių nuobaudų rūšių administracinio arešto. Todėl visi asmenys, prieš Naujus metus patyrę administracinį areštą už pažeidimus, yra išleidžiami į laisvę, o neatliktos nuobaudos dalis keičiama į viešuosius darbus, vieną administracinio arešto dieną prilyginant trims viešųjų darbų valandoms.
Asmeniui nesutikus ar vengiant atlikti viešuosius darbus, neatlikta administracinio arešto dalis bus keičiama į baudą, vieną administracinio arešto dieną prilyginant 17 baudos. Naikinama tėvų ar globėjų administracinė atsakomybė už jų 1415 metų vaikų padarytus administracinius teisės pažeidimus. Tėvai bus traukiami administracinėn atsakomybėn tik už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, t. y. už kaltas veikas. Kodekse įteisinta, kad daugiau administracinių nusižengimų bylų būtų nagrinėjama ne teisme. Apylinkių teismai pirma instancija nagrinėtų administracinių nusižengimų bylas, jeigu maksimalus baudos dydis yra daugiau kaip 1500 eurų, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, jeigu gali būti skiriamas turto, kuriam privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Dar viena naujovė įpareigojimas pažeidėjui dalyvauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose programose ir kitose programose (kursuose). Pavyzdžiui, tokius įpareigojimus, numatytus projekte, siūloma taikyti asmenims, neprižiūrintiems savo vaikų, vartojantiems narkotikus ar alkoholį, smurtaujantiems šeimoje ir kt. Administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančios institucijos galės taikyti dar vieną naują įpareigojimą draudimą lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose. Tokie įpareigojimai būtų taikomi asmenims, pažeidinėjantiems viešąją tvarką renginiuose. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, teismas ar bylą nagrinėjanti institucija kai kuriais atvejais nukentėjusiajam galės priteisti patirtą žalą. Iki šiol galiojusiame ATPK tokia galimybė nebuvo numatyta, nukentėjusysis dėl padarytos žalos pats turėjo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Tačiau kai kurie teisininkai atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojęs ANK įneš nemažai naujovių, sumaišties ir gal net piliečių nusivylimo tokia teisine valstybe. Naujasis kodeksas įteisina galimybę protokolus surašyti už akių, nutarimus priimti rašytinio proceso tvarka (atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant), o apskųsti priimtą nutarimą numatomas terminas yra skaičiuojamas nuo nutarimo išsiuntimo. Privalomas administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo įteikimas nenumatomas. Taigi, visai reali situacija, kad žmogus tik iš areštuotos sąskaitos vėliau sužinos (pavyzdžiui, negalėdamas atsiskaityti už prekes parduotuvėje), jog yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Juk jei nutarimas neapskųstas, jis įsiteisėja, paskirta bauda nesumokama, tai jos išieškojimas perduodamas antstoliams. Savaime suprantama, prie paskirtos baudos, kuri siekia nuo kelių eurų iki kelių tūkstančių eurų, prisideda ir antstolio išlaidos, ir įrašai kredito istorijoje. Piliečiams reikės itin saugoti ir kruopščiai tikrinti visų pašto dėžučių turinį, apie kurias tik gali žinoti valstybės institucijos, tikėtis, kad paštas dirbs tinkamai ir laiškai nedings. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų justicijai. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Administracinių teisės pažeidimų procese toks pranešimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimas asmeniui. Sudarius galimybes protokolus surašyti atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai dokumentai siunčiami ne registruotu, o paprastu paštu (nepaisant to, ar jie bus įteikti, ar ne), t.y. kai realiai žmogus nežino, kuo yra kaltinamas, toks jo patraukimas atsakomybėn pažeidžia žmogaus teises. Nors nekaltumo prezumpcija Lietuvoje kol kas dar galioja, bet nuo šiol bus jau nesvarbu, ar žmogus kaltas, ar ne (gal net ne jis pavėlavo keliolika minučių susimokėti už parkavimą, gal net automobilis jau buvo seniai parduotas ir t.t.). Savo nekaltumą jis privalės įrodyti. Teoriškai galimybių yra: kreiptis dėl praleisto apskundimo termino atnaujinimo arba bylos atnaujinimo. Tačiau pasiskaičius bylos atnaujinimo pagrindus, pasikonsultavus su teisininkais, įvertinus laiko, sveikatos ir pinigų sąnaudas tikriausiai praeis noras ieškoti teisingumo. Nors valstybė iš tokių pakeitimų laimi kažkiek pinigų, laiko, tačiau tikėtina, kad praranda piliečių pasitikėjimą valstybe, tikėjimą teisingumu.
© 2017 XXI amžius
|