|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
Mirė italų kunigas, lietuvių tikinčiųjų užtarėjas
Pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, Šiaurės Italijos Seriatės miestelyje mirė vienas iš Krikščioniškosios Rusijos studijų centro steigėjų ir ilgametis vadovas kun. Romanas Skalfis (Romano Scalfi). 94-uosius metus ėjęs Trento vyskupijos kunigas šeštojo dešimtmečio pabaigoje iškilo Italijoje kaip Sovietų Sąjungoje ir Vidurio Europoje persekiojamų krikščionių užtarėjas, Rytų Bažnyčių žinovas ir Rytų ir Vakarų dialogo kūrėjas, nuoširdžiai rūpinęsis rusų krikščioniškos kultūros pažinimu Vakaruose. Velionio leidybinės veiklos dėka Italijoje pradėta populiarinti rusų kitaminčių Sovietų Sąjungoje leista pogrindžio spauda. Kun. R. Skalfiui ir jo bendradarbiams remiant, Italijoje išleista daug mons. Vinco Mincevičiaus italų kalba parengtų brošiūrų ir kitų leidinių apie sovietinės okupacijos padarinius Lietuvai ir Bažnyčiai Lietuvoje (nuo masinių žmonių trėmimų ir ginkluotos rezistencijos iki žmogaus teisių aktyvistų veiklos per paskutinįjį Sovietų Sąjungos gyvavimo dešimtmetį). Be kitų veikalų, italų kalba publikuoti du pogrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos tomai 1976 ir 1979 metais ir Baltijos tautų krikščionybės istorija 1987 metais. Publikacijos apie Lietuvos Bažnyčią ir jos iškilias asmenybes, tikėjimo liudytojus ir žmogaus teisių gynėjus, pavyzdžiui Nijolę Sadūnaitę, spausdintos centro žurnale, 1985 metais pervadintame lAltra Europa (Kita Europa), o 1992 metais žlugus Sovietų Sąjungai dar kartą pakeitusiame vardą į La Nuova Europa (Naujoji Europa). Žurnalas domėjosi Lietuvos Bažnyčia ir vėlesniais metais, jau atkūrus tikėjimo laisvę ir Lietuvos valstybę, pavyzdžiui, 2008 metais paskelbė rusų atsiminimus apie lietuvių kapucino vienuolio t. Stanislovo Dobrovolskio šviesaus tikėjimo pavyzdį gūdžiais sovietinio ateizmo metais. |
||
|
|
||
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė užuojautą gruodžio 30-ąją mirus buvusiam pirmajam po Nepriklausomybės atkūrimo Šventojo Sosto apaštališkajam nuncijui Lietuvoje arkivyskupui Chusto Muljorui Garsijai (Justo Mullor Garcia). Lietuva nepaprastai vertina arkivyskupo Chusto Muljor Garsijos reikšmingą indėlį vystant Lietuvos ir Šventojo Sosto draugiškus santykius. Visuomet prisiminsime jį kaip didelį Lietuvos draugą, nuosekliai rėmusį mūsų šalies pastangas įsitvirtinti tarptautinėje demokratinėje bendruomenėje, rašoma L. Linkevičiaus laiške Šventojo Sosto sekretoriui santykiams su užsienio valstybėmis arkivyskupui Paului Richardui Galageriui (Paul Richard Gallagher). Arkiv. Ch. Muljoras Garsija paskirtas Šventojo Sosto nuncijumi Lietuvai iš karto po abiejų šalių diplomatinių santykių atnaujinimo 1991 metais. Jo diplomatinės tarnybos Lietuvoje metu įvyko istorinė šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kelionė į Lietuvą 1993 metais. 1997 metais už paramą stiprinant Lietuvos nepriklausomybę bei Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių plėtojimą arkivyskupas Ch. Muljoras Garsija apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu. |
||
|
|
||
Pristatytas Dievo tarnas kun. Pranciškus Budrys
Gruodžio 11 dieną Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus Katedroje pristatytas Dievo tarnas Pranciškus Budrys. Šiaulių vyskupijoje šiuo metu rengiamos Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės ir Dievo tarno Ignaco Štacho beatifikacijos bylos. Pranciškus Budrys kunigas, kankinys, kilęs iš Meškuičių parapijos, esančios šalia Kryžių kalno. Įšventintas kunigu P. Budrys buvo paskirtas į Sibirą, į Irkutsko parapiją, kurioje tarnavo iki mirties nuosprendžio. Kun. P. Budrio beatifikacijos byla pradėta 2003 m. gegužės 31 d. ir vedama Sankt Peterburge. Šiaulių visuomenei Pranciškaus Budrio beatifikacijos bylą pristatė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis 11 val. šv. Mišių metu. Kun. Pranciškus Budrys gimė 1882 m. spalio 14 d. Rupeikių kaime (8 km iki Kryžių kalno), valstiečių šeimoje. Naujagimį trečiąją gyvenimo dieną Pranciškaus vardu pakrikštijo Meškuičių parapijos kun. Vikentijus Šliageris. Iki devynerių metų Pranciškus gyveno tėvų namuose. 18911893 metais mokėsi Kražiuose (Kelmės r.). Iki keturiolikos metų paauglys padėjo tėvui dirbti ūkyje. 18961900 metais gyveno ir mokėsi Šiauliuose. 1900 metais išvyko į Maskvą. Išlaikyti egzaminai suteikė teisę stoti į seminariją. 1903 metais gavo Kauno gubernatoriaus pasirašytą ištikimybės valdžiai liudijimą ir įstojo į Peterburgo dvasinę seminariją. Į kunigus įšventintas 1907 metais. Paskirtas į Irkutsko parapiją, joje uoliai darbavosi iki suėmimo 1937 metais, sąžiningai atlikdavo kunigo pareigas ir net bolševizmo įsigalėjimo metais nebandė grįžti į Lietuvą bei taip išvengti persekiojimų. Kun. P. Budrys rinkosi likti su tais, kuriems tarnavo, ir vykdyti ne tik kunigo bet ir dekano pareigas. Tai liudija jo meilę tikintiesiems ir kunigišką nusiteikimą save atiduoti kunigo tarnystei ten, kur labiausiai reikia, ten, kur buvo paskirtas tarnauti. 1937 m. gruodžio 16 d. kun. P. Budriui paskelbtas nuosprendis ir jis sušaudytas kartu su kitais nuteistais katalikais. |
||
|
|
||
Mirė poetas Vytautas Petras Bložė ...vėjas tai V. P. Bložė 2016 m. gruodžio 31 d. netekome poeto, vertėjo, kūrėjo, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) akademinės bendruomenės nario, Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalieriaus Vytauto Petro Bložės. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |