|
Hierarchinės ir charizminės dovanos Bažnyčios misijoje
Apie naująjį Tikėjimo mokslo kongregacijos dokumentą Juvenescit Ecclesia
Mindaugas Buika
|
Popiežius Pranciškus entuziastingai
pasitinkamas gausių katalikų
pasauliečių organizacijų narių
|
Popiežiui Pranciškui vykdant Romos kurijos reformą ir nuo 2017 metų pradžios pradėjus veikti naujoms Apaštalų Sosto institucijoms skatinamas organizuotas pasauliečių dalyvavimas Bažnyčios gyvenime pripažįstant ganytojų autoritetą. Kaip tik šio klausimo aktualizavimui prieš kelis mėnesius buvo paskelbtas svarbus tikėjimo mokslo kongregacijos dokumentas Juvenescit Ecclesia (Bažnyčia jaunėja). Jo pagrindinė tema hierarchinių ir charizminių dovanų santykis jų bendroje misijoje, pabrėžiama, kad institucinei Bažnyčiai reikia naujų impulsų, kad ji išliktų veikli ir jauna ir kad tie impulsai iškyla kaip tik pasaulietiniuose sąjūdžiuose, kuriuos hierarchija turi palankiai priimti. Kita vertus, tradicinės bei naujos katalikiškos pasauliečių organizacijos turi išlaikyti klusnumą ganytojams ir dalyvauti jų pastoraciniuose planuose naujosios evangelizacijos siekiams. Nors dokumentas Juvenescit Ecclesia yra įvardijamas kaip laiškas vyskupams, tačiau jis aktualus ir visiems katalikiškajame gyvenime aktyviems pasauliečiams, įvairių charizminių grupių vadovams ir nariams, kadangi čia pirmiausia kalbama apie ganytojišką rūpinimąsi jais. Dokumente susitelkiama ne tiek į konkrečius pastoracinius klausimus, bet labiau į teologinį, šventimais suteikiamos tarnystės ir pasauliečių charizmų sąveikos aptarimą, pabrėžiama, jog visi turi būti tuo suinteresuoti dėl Katalikų Bažnyčios tapatumo ir veiksmingumo išsaugojimo šiandienos beprecedentinių iššūkių, ypač radikalaus sekuliarizmo ir individualizmo, akivaizdoje.
|
|
Jis visada daugiau, nei manome
Kun. Vytenis Vaškelis
Kristus genialus Architektas, nes, dar prieš ateidamas į pasaulį, numatė visus Jo Apsireiškimo Betliejuje dalyvius, skyrė jiems atitinkamas užduotis, iš anksto žinojo Įsikūnijimo laiką ir jo padarinius žmonijos istorijos raidai bei jos pabaigai. Tai nebuvo Jo fatališkas veikimas, taip suvaržantis skirtingų žmonių apsisprendimus, kad jie nebūtų galėję rinktis: klausytis per sąžinę bylojančio Dievo balso ir įkvėpimų arba daryti vien savo ego inspiruojamus sprendimus... Kai absoliutus Gėris Dievas kai kuriuos asmenis kviečia prisidėti prie Jo planų įgyvendinimo, Jis žino, kad jų sutikimas yra jų geros valios bei šviesaus proto sintezės vaisius. Todėl jų veikimas laisvėje ne iš baimės veidmainiškai keliaklupsčiauti prieš stipresnįjį, bet su tikėjimu kristi į Kristaus glėbį, žinant, kad, jei atsiduodi Jam, Jis padarys viską, kad būtume džiugūs, kūrybingi bei laimingi Jo kilniausių sumanymų vykdytojai.
|
|
|