Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Hierarchinės ir charizminės dovanos Bažnyčios misijoje

Apie naująjį Tikėjimo mokslo kongregacijos dokumentą „Juvenescit Ecclesia“

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus entuziastingai pasitinkamas gausių katalikų pasauliečių organizacijų narių

Popiežiui Pranciškui vykdant Romos kurijos reformą ir nuo 2017 metų pradžios pradėjus veikti naujoms Apaštalų Sosto institucijoms skatinamas organizuotas pasauliečių dalyvavimas Bažnyčios gyvenime pripažįstant ganytojų autoritetą. Kaip tik šio klausimo aktualizavimui prieš kelis mėnesius buvo paskelbtas svarbus tikėjimo mokslo kongregacijos dokumentas „Juvenescit Ecclesia“ („Bažnyčia jaunėja“). Jo pagrindinė tema – hierarchinių ir charizminių dovanų santykis jų bendroje misijoje, pabrėžiama, kad institucinei Bažnyčiai reikia naujų impulsų, kad ji išliktų veikli ir jauna ir kad tie impulsai iškyla kaip tik pasaulietiniuose sąjūdžiuose, kuriuos hierarchija turi palankiai priimti. Kita vertus, tradicinės bei naujos katalikiškos pasauliečių organizacijos turi išlaikyti klusnumą ganytojams ir dalyvauti jų pastoraciniuose planuose naujosios evangelizacijos siekiams. Nors dokumentas „Juvenescit Ecclesia“ yra įvardijamas kaip laiškas vyskupams, tačiau jis aktualus ir visiems katalikiškajame gyvenime aktyviems pasauliečiams, įvairių charizminių grupių vadovams ir nariams, kadangi čia pirmiausia kalbama apie ganytojišką rūpinimąsi jais. Dokumente susitelkiama ne tiek į konkrečius pastoracinius klausimus, bet labiau į teologinį, šventimais suteikiamos tarnystės ir pasauliečių charizmų sąveikos aptarimą, pabrėžiama, jog visi turi būti tuo suinteresuoti dėl Katalikų Bažnyčios tapatumo ir veiksmingumo išsaugojimo šiandienos beprecedentinių iššūkių, ypač radikalaus sekuliarizmo ir individualizmo, akivaizdoje.

Jis – visada daugiau, nei manome

Kun. Vytenis Vaškelis

Kristus – genialus Architektas, nes, dar prieš ateidamas į pasaulį, numatė visus Jo Apsireiškimo Betliejuje dalyvius, skyrė jiems atitinkamas užduotis, iš anksto žinojo Įsikūnijimo laiką ir jo padarinius žmonijos istorijos raidai bei jos pabaigai. Tai nebuvo Jo fatališkas veikimas, taip suvaržantis skirtingų žmonių apsisprendimus, kad jie nebūtų galėję rinktis: klausytis per sąžinę bylojančio Dievo balso ir įkvėpimų arba daryti vien savo ego inspiruojamus sprendimus...

Kai absoliutus Gėris – Dievas – kai kuriuos asmenis kviečia prisidėti prie Jo planų įgyvendinimo, Jis žino, kad jų sutikimas yra jų geros valios bei šviesaus proto sintezės vaisius. Todėl jų veikimas laisvėje – ne iš baimės veidmainiškai keliaklupsčiauti prieš stipresnįjį, bet su tikėjimu kristi į Kristaus glėbį, žinant, kad, jei atsiduodi Jam, Jis padarys viską, kad būtume džiugūs, kūrybingi bei laimingi Jo kilniausių sumanymų vykdytojai.

Mirė italų kunigas, lietuvių tikinčiųjų užtarėjas

Kun. Romanas Skalfis

Pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, Šiaurės Italijos Seriatės miestelyje mirė vienas iš Krikščioniškosios Rusijos studijų centro steigėjų ir ilgametis vadovas kun. Romanas Skalfis (Romano Scalfi). 94-uosius metus ėjęs Trento vyskupijos kunigas šeštojo dešimtmečio pabaigoje iškilo Italijoje kaip Sovietų Sąjungoje ir Vidurio Europoje persekiojamų krikščionių užtarėjas, Rytų Bažnyčių žinovas ir Rytų ir Vakarų dialogo kūrėjas, nuoširdžiai rūpinęsis rusų krikščioniškos kultūros pažinimu Vakaruose. Velionio leidybinės veiklos dėka Italijoje pradėta populiarinti rusų kitaminčių Sovietų Sąjungoje leista pogrindžio spauda.

Kun. R. Skalfiui ir jo bendradarbiams remiant, Italijoje išleista daug mons. Vinco Mincevičiaus italų kalba parengtų brošiūrų ir kitų leidinių apie sovietinės okupacijos padarinius Lietuvai ir Bažnyčiai Lietuvoje (nuo masinių žmonių trėmimų ir ginkluotos rezistencijos iki žmogaus teisių aktyvistų veiklos per paskutinįjį Sovietų Sąjungos gyvavimo dešimtmetį). Be kitų veikalų, italų kalba publikuoti du pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ tomai 1976 ir 1979 metais ir Baltijos tautų krikščionybės istorija 1987 metais. Publikacijos apie Lietuvos Bažnyčią ir jos iškilias asmenybes, tikėjimo liudytojus ir žmogaus teisių gynėjus, pavyzdžiui Nijolę Sadūnaitę, spausdintos centro žurnale, 1985 metais pervadintame „l’Altra Europa“ („Kita Europa“), o 1992 metais žlugus Sovietų Sąjungai dar kartą pakeitusiame vardą į „La Nuova Europa“ („Naujoji Europa“). Žurnalas domėjosi Lietuvos Bažnyčia ir vėlesniais metais, jau atkūrus tikėjimo laisvę ir Lietuvos valstybę, pavyzdžiui, 2008 metais paskelbė rusų atsiminimus apie lietuvių kapucino vienuolio t. Stanislovo Dobrovolskio šviesaus tikėjimo pavyzdį gūdžiais sovietinio ateizmo metais.

Užsienio reikalų ministro užuojauta mirus pirmajam po Nepriklausomybės atkūrimo Šventojo Sosto nuncijui Lietuvoje

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė užuojautą gruodžio 30-ąją mirus buvusiam pirmajam po Nepriklausomybės atkūrimo Šventojo Sosto apaštališkajam nuncijui Lietuvoje arkivyskupui Chusto Muljorui Garsijai (Justo Mullor Garcia). „Lietuva nepaprastai vertina arkivyskupo Chusto Muljor Garsijos reikšmingą indėlį vystant Lietuvos ir Šventojo Sosto draugiškus santykius. Visuomet prisiminsime jį kaip didelį Lietuvos draugą, nuosekliai rėmusį mūsų šalies pastangas įsitvirtinti tarptautinėje demokratinėje bendruomenėje“, – rašoma L. Linkevičiaus laiške Šventojo Sosto sekretoriui santykiams su užsienio valstybėmis arkivyskupui Paului Richardui Galageriui (Paul Richard Gallagher).

Arkiv. Ch. Muljoras Garsija paskirtas Šventojo Sosto nuncijumi Lietuvai iš karto po abiejų šalių diplomatinių santykių atnaujinimo 1991 metais. Jo diplomatinės tarnybos Lietuvoje metu įvyko istorinė šv. popiežiaus Jono Pauliaus II kelionė į Lietuvą 1993 metais. 1997 metais už paramą stiprinant Lietuvos nepriklausomybę bei Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių plėtojimą arkivyskupas Ch. Muljoras Garsija apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu.

Lietuvoje ir Estijoje bei Latvijoje lankėsi JAV Kongreso delegacija

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina JAV Kongreso delegaciją

Gruodžio 28–29 dienomis Latvijoje lankėsi JAV Kongreso delegacija, vadovaujama respublikono senatoriaus Džono Makeino (John McCain). Į delegaciją įtraukti respublikonas senatorius Lindsis Graemas (Lindsey Graham) ir demokratė senatorė Emi Klobuchar (Amy Klobuchar). Dž. Makeinas jau penkis kartus buvo išrinktas į JAV Senatą. Jis dirba Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo, Ginkluotųjų pajėgų komisijose. 2008 metais Dž. Makeinas buvo Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidento postą. 2016 m. gruodžio 27 d. lankydamasis Estijoje, JAV senatorius Dž. Makeinas po susitikimo su šalies ministru pirmininku Juri Ratu sakė, kad Baltijos šalių ir Jungtinių Valstijų santykiai seniai nebuvo tokie svarbūs. „Mano žinutė yra ta, kad šiuo metu, kai matome tokius dalykus, kaip Rusijos, Kinijos ir kitų šalių rengiamas kibernetines atakas, kai mes matome besitęsiančią agresiją Kryme ir Rytų Ukrainoje, kai mes matome besitęsiančias grėsmes Gruzijoje, mūsų santykiai tikriausiai labai seniai nebuvo tokie svarbūs“. JAV Senato Ginkluotųjų tarnybų komiteto pirmininkas žadėjo, kad JAV tęs savo įsipareigojimus NATO ir buvimą Baltijos jūros regione.

Lietuvoje dislokuoti JAV specialiųjų operacijų pajėgų kariai

JAV Specialiųjų operacijų pajėgų vadas, generolas Reimondas Tomasas

Krašto apsaugos ministerija antradienį patvirtino, kad dėl Rusijos veiksmų pablogėjus saugumo situacijai, Lietuvoje dislokuoti Jungtinių Valstijų specialiųjų operacijų pajėgų kariai. Jie dislokuoti ir Latvijoje bei Estijoje. Pasak ministerijos, JAV ir Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai dalyvauja įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose kariniuose renginiuose bei pratybose visoje Lietuvoje ir regione, tai padeda gerinti tarpusavio sąveiką, stiprinti gynybinius gebėjimus ir rodo tvirtus JAV įsipareigojimus mūsų regionui. JAV Specialiųjų operacijų pajėgų karių buvimas Lietuvoje yra viena iš atgrasymo priemonių ir ilgalaikio glaudaus bendradarbiavimo su JAV pajėgomis formų. Ministerijos atstovai informavo, kad kariai atvykę į regioną Lietuvos kvietimu ir bus tiek, kiek reikalus saugumo situacija regione. Valstybės saugumo departamento vadovas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų vadas Darius Jauniškis žurnalistams Seime antradienį sakė, kad tai yra griežtas atsakas Rusijai. Po susitikimo su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu jis sakė: „Aš manau, kad regione saugumo situacija paaštrėjusi, Rusija demonstruoja tai, galbūt isteriškai organizuodama savo mokymus ir transliuodama tas žinias, ir kaltindama Baltijos šalis kažkokia rusofobija, paranoja ir kitais dalykais (...) O tas dislokavimas, matyt, yra tiesiog griežtas atsakas, kad NATO ir kitos šalys nesitaikstys su Rusijos agresija šitame regione. Tai čia turbūt sveikintinas dalykas“. Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo regioną, nuo 2014 metų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra dislokuota po kuopą JAV karių, kitąmet JAV į Rytų Europą žada atsiųsti dar vieną brigadą.

Prisimintos senovės Kalėdų tradicijos

Rūta Averkienė

Dainuoja Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“

MARCINKONYS. Čia puoselėjama graži tradicija – prieš pat Šv. Kalėdas, kai švenčiama žiemos saulėgrįža ir Elnio devyniaragio šventė, susirinkti į adventinę vakaronę ir prisiminti Advento, Kūčių ir Šv. Kalėdų tradicijas, kurias iki šių dienų išsaugojo mūsų protėviai, o šiandien pagarbiai puoselėja dabartinė karta. Šiemet Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Marcinkonių lankytojų centre vykusi ketvirtoji dzūkiška adventinė vakaronė „Kalėdų rytą saulė pražydo“ sukvietė ne tik marcinkoniškius, bet ir svečius. Ji alsuote alsavo dzūkiška dvasia ir priminė jaukius dzūkiškus namus Kūčių dieną – viltimi degančiomis vaško žvakelėmis, šiaudiniais žaisliukais papuošta eglute, palubėje besisukančiais šiaudiniais sodais ir žvaigždėmis, Advento dainomis ir žaidimais ir, žinoma, gausiu vaišių stalu, ant kurio puikavosi senovės dzūkų Kūčių valgiai.

Po 25 metų darbo Lietuvoje bazilijonų vienuolis grįžo į Ukrainą

Dr. Aldona Vasiliauskienė

T. Pavlo Jachimecas OSBM Daugailiuose prie Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio simbolinio kapo

Vilniuje esančią Švč. Trejybės Graikų (Rytų) apeigų katalikų (unitų) bažnyčią aptarnauja Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyne dirbantys vienuoliai – kunigai bei broliai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1991 m. vasario 18 d. buvo įkurta Vilniaus Graikų (Rytų) apeigų Katalikų Bažnyčios religinė bendruomenė, vadovaujama kun. A. Lisovskio. Ji rūpinosi bažnyčios ir vienuolyno perdavimu tėvams bazilijonams. Tuometinis Galicijos provincijos protoigumenas t. Vasylis (Bohdanas Mendrunis) OSBM dirbti į Lietuvą išsiuntė t. Pavlo (Petro Jachimecą) OSBM kartu su br. Vladimiru Peleška OSBM sielovados darbui tarp Rytų (Graikų) apeigų katalikų. 1991 m. birželio 27 d. jie atvyko į Vilnių.

1991 m. liepos 5 d. pasirašius dokumentus Švč. Trejybės bažnyčia perduota Graikų apeigų katalikų tikintiesiems. Nuo to laiko šv. Mišios pradėtos aukoti kasdien. Ir štai prabėgo 25 metai. 2016 metais Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia minėjo Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios sugrąžinimo ukrainiečių bendruomenei 25 metus ir t. Pavlo Jachimeco OSBM darbo Vilniuje 25-metį. Per ketvirtį amžiaus atlikta daug svarbių darbų. Prie visų darbų pridėta tvirta kunigo Pavlo ranka. Kelis faktus paminėsime.

Šviesa, kuri keičia

Betliejaus ugnies įnešimas į Šešuolių bažnyčią Sauliaus Kvainicko nuotrauka

Širvintas jau ketvirtus metus prieš Kūčių vakarienę pasiekia ypatinga, skautų iš Betliejaus į Europą atgabenta ir iš rankų į rankas perduota Betliejaus taikos ugnis. Nuo gruodžio 14 dienos ugnis kasdien buvo perduodama vis naujam šeimininkui ir saugotojui. Šiais metais Betliejaus šviesa ir ramybė ypač plačiai išsiskleidė Širvintų mieste.

Pirmieji taikos žibintą gruodžio 15-osios  vakarą iš Lietuvos Skautų Sąjungos Akademinio Skautų Sąjūdžio kunigaikščio Algimanto skilties Širvintų skautų perėmė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Širvintų šaulių 10-osios kuopos šauliai, kurie šventą ugnį atnešė į gruodžio 16 dieną Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje vykusią netradicinio ugdymo dieną „Kalėdų stebuklo belaukiant“ ir dalino šios mokyklos mokytojams, mokiniams ir jų tėveliams. Vėliau vežė į Musninkuose vykusį „Spindulio“ bendruomenės susitikimą bei perdavė bendruomenės atstovei Filomenai Vaicekauskienei, prašydami toliau nešti ugnį vietos žmonėms.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Apkabinti gerumo rankų

Kalėdaičiu dalijasi klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas

DUSETOS. Gražia tradicija tapo čia rengiama Šventa Kūčių vakarienė bendruomenės nariams, kurie neišgali parengti Kūčių stalo. Šventą Kūčių vakarienę surengė Dusetų Švč. Trejybės parapijos Pastoracinė taryba, pakvietusi vienišus, suklydusius, neradusius savo vietos gyvenime, turinčius priklausomybių savo kaimynus, žmones, kurie gyvena mūsų aplinkoje.

Gerumas ir džiaugsmas pripildo širdis, kada pagalbos ranką ištiesia bendruomenės nariai, kurie gyvena šiek tiek geriau ir noriai aukojo, jautriai prisidėjo prie šio prasmingo Šv. Kalėdų laukimo. Pirmieji geradariai, kurie parėmė šią idėją, buvo Dusetų K. Būgos gimnazijos vadovai Gintautas Kuzma ir Vanda Normantienė, gimnazijos valgyklos šeimininkė Vanda Guogienė, Seimo narys Rokas Žilinskas, Vasaknų žuvininkystės ūkio vadovas Algimantas Šiukščius, „Svaitos“ generalinis direktorius Vaclovas Cibulskis, Rokiškio urėdas Benjaminas Sakalauskas su žmona Irena. Nuošidžiai jiems dėkojame. Paminėsiu visus geros valios žmones, kurie aukojo ir linkėjo gražiai pabūti bendrystės, Kūdikėlio Jėzaus užgimimo šventėje, nes kaipgi kitaip jiems visiems galime padėkoti už šią įsimintiną Gerumo ir meilės Kūčių vakarienę.

Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Šv. Kalėdų laukimas ir džiaugsmas

Parapijos žmonės susirinko prie didelio vienijančio stalo į Kūčių vakarienę

TVERAI. Skubantis laikas, kartais priverčia padejuoti – nespėjame su laiku. Jis kviečia ieškoti prasmės. Kaip tai padaryti? Atrodytų, paprasti sustojimai Advento metu, kvietė susimąstyti. Prie puošnaus adventinio vainiko, pagaminto Tverų gimnazijos bendruomenės, kiekvieną Advento sekmadienį rinkosi atskiros bendruomenės uždegti savo žvakę. Tverų gimnazija, seniūnijos ir garbingų kraštiečių žvakė, vaikų dienos centro ir vaikų su tėveliais, kurie ruošiasi Pirmajai Šv. Komunijai žvakės degė skaisčiai, nes uždegtos su viltimi ir meile. Jaunam žmogui, ieškančiam savo kelio ir turinčiam daug klausimų, dar svarbiau įprasminti laiką. Gruodžio viduryje į Tverų gimnaziją atvykusios sesės Pranciška ir Karolina FDCJ ieškojo atsakymų kartu su parapijos jaunimu, kaip skubant laikui nepasiklysti.