|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
Prisimintos senovės Kalėdų tradicijos Rūta Averkienė
MARCINKONYS. Čia puoselėjama graži tradicija prieš pat Šv. Kalėdas, kai švenčiama žiemos saulėgrįža ir Elnio devyniaragio šventė, susirinkti į adventinę vakaronę ir prisiminti Advento, Kūčių ir Šv. Kalėdų tradicijas, kurias iki šių dienų išsaugojo mūsų protėviai, o šiandien pagarbiai puoselėja dabartinė karta. Šiemet Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Marcinkonių lankytojų centre vykusi ketvirtoji dzūkiška adventinė vakaronė Kalėdų rytą saulė pražydo sukvietė ne tik marcinkoniškius, bet ir svečius. Ji alsuote alsavo dzūkiška dvasia ir priminė jaukius dzūkiškus namus Kūčių dieną viltimi degančiomis vaško žvakelėmis, šiaudiniais žaisliukais papuošta eglute, palubėje besisukančiais šiaudiniais sodais ir žvaigždėmis, Advento dainomis ir žaidimais ir, žinoma, gausiu vaišių stalu, ant kurio puikavosi senovės dzūkų Kūčių valgiai. |
||
|
|
||
Archeologai rado XVI amžiaus dvarvietės pamatus PALANGA. Miesto centre, greta Koncertų salės ir Kurhauzo, archeologai aptiko XVI amžiaus pastato liekanų bei nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau XVI amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis. Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere čia atkasti masyvūs mūriniai pastato pamatai, rasta sidabrinių monetų. Tarp archeologų radinių ir žirgo žemaituko griaučiai bei jau vėlesniais laikais čia palaidotų žmonių kaulai. Pirmieji rimti įrodymai, jog Palanga XVI amžiuje nebuvo žvejų kaimelis, rasti maždaug prieš dvejus metus atliekant Koncertų salės statybos darbus. Tąkart buvo aptikta ne tik keraminių koklių, lėkščių, puodų, kitų buities daiktų liekanų, bet ir bajoriškas antspaudas bei viduramžių stalo žaidimų lenta. Šiandieniai radiniai archeologus džiugina ne mažiau. Pasak archeologo, daktaro Mindaugo Brazausko, jie leidžia susidaryti vis aiškesnį vaizdą, kaip galėjo atrodyti Palanga XVI amžiuje. |
||
|
|
||
Sutvarkyta Oginskių šeimos koplyčia-mauzoliejus Baigti dvejus metus trukę Oginskių koplyčios-mauzoliejaus ir jos prieigos tvarkybos darbai senosiose Vilniaus miesto kapinėse, vadinamose Šv. apaštalų Petro ir Povilo, arba Saulės, kapinėmis. Klasicizmo stiliaus Oginskių šeimos koplyčia-mauzoliejus yra viena iš senesnių šeimos koplyčių Vilniaus kapinėse. Simboliška, kad tvarkybos darbų pradžia sutapo su 250-osiomis Mykolo Kleopo Oginskio gimimo metinėmis, kurios buvo minimos pernai. Šiuo metu galime matyti realų rezultatą, o ateityje reikėtų galvoti apie kitų šiose kapinėse esančių koplyčių tvarkybą. Kunigaikščių Oginskių giminės atstovai apie 400 metų darė didelę įtaką Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos valstybių visuomeniniam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui. Todėl Oginskių istorinio palikimo išsaugojimas neabejotinai prisideda prie mūsų tapatybės atskleidimo ir įtvirtinimo, teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |