Mirė poetas Vytautas Petras Bložė
...vėjas tai
o aš galvojau, kad tai tu
plaukus man
lyg rugio varpas švelniai glostai
upė tai
o aš galvojau, kad tai tu
tavo akių gelmėj
išvydau savo baukščią sielą, tu sugrįžai
tuo neišblėstančiu ugniakuru
tuo girios vėju, lauko vakaru
šešėliu
ant tako
tu sugrįžai
aukštų kalnų viršūnių ilgesiu
nepaliestų šaltinių žvilgesiu
plaštakių
liepsna...
V. P. Bložė
2016 m. gruodžio 31 d. netekome poeto, vertėjo, kūrėjo, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) akademinės bendruomenės nario, Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalieriaus Vytauto Petro Bložės.
V. P. Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje, Radviliškio rajone. Čia baigė pradžios mokyklą, mokėsi Kėdainių gimnazijoje, 19431944 mokėsi Kauno 8-ojoje gimnazijoje, 1946 metais Grinkiškio progimnazijoje, Šeduvos gimnazijoje, mokėsi Kauno Aušros gimnazijoje, kurios dėl tėvų ištrėmimo į Sibirą, nebaigė.
Prof. Vytautas Pocius, kuris tuo metu irgi mokėsi Kauno Aušros gimnazijoje, prisimena, kad V. P. Bložė buvo unikalus, mėgstantis bendrauti, humaniškas, draugiškas, rasdavo bendrą kalbą su gimnazistais. Turėjo sveiko humoro jausmą, kiekvienam pašnekovui mokėjo pritaikyti atitinkamus žodžius.
V. P. Bložė 1948 metais lankė vakarinius buhalterijos kursus Panevėžyje. Vėliau dirbo montuotoju, buhalteriu. 19491953 metais studijavo tuometiniame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (VVPI) (nuo 1992 metų Vilniaus pedagoginis universitetas) rusų kalbą ir literatūrą, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, instituto nebaigė. Studijuodamas pradėjo dirbti Grožinės literatūros leidykloje redaktoriumi (19511956). Nuo 1956 metų V. P. Bložė atsidėjo kūrybiniam darbui, tačiau kaip poetas ir vertėjas tarybiniais laikais buvo neįvertintas, net buvo uždraustos dvi tuo metu jo parašytos knygos.
V. P. Bložė vienas iš modernizmo lietuvių literatūroje pradininkų. Pasak lietuvių literatūros kritikų, jis buvo stiprios poetinės prigimties, padaręs įtaką daugeliui šių dienų poetų.
Pirmuosius savo eilėraščius jis paskelbė periodikoje dar 1949 metais. Ankstyviausieji jo eilėraščiai, sukurti šeštame dešimtmetyje ir pasirašyti Naktigonio slapyvardžiu paskelbti tik 1994 metais išleistoje knygoje Sename dvarely. 19671981 metais jo poezija iš viso nebuvo spausdinama. Net sovietmečiu garsus rašytojas Juozas Baltušis tuometinę lietuvių literatūrą pusiau rimtai skirstydavo į grožinę ir bložinę. J. Baltušio mintys paskatino jaunimą domėtis V. P. Bložės kūryba ir taip prasidėjo prie jo nepublikuojamos kūrybos platinimo. V. P. Bložei net teko griebtis gudrybių dangstytis slapyvardžiais, nurodyti išgalvotus arba tikrus autorius.
Poetas sukūrė nemažai (daugiau kaip 500) dainų tekstų (rinkinys Dainos, 1976). Tarp svarbiausių poezijos knygų Iš tylinčios žemės (1966), Polifonijos (1981), Tuštuma (2001), Prieš išskrendant Tau ir man (2004).
V. P. Bložė išvertė nemažai operų ir operečių libretų, iš jų V. A. Mocarto Don Žuaną, Pagrobimą iš Seralio, J. Štrauso Čigonų baroną. Jis vertė eiliuotus dramos veikalus, poemas bei eilėraščius: S. Valjecho, K. Kavafio, V. Šekspyro, F. Šilerio, H. Heinės, A. Mickevičiaus, J. Slovackio, A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo, L. Ukrainkos, R. M. Rilkės ir kitų garsių poetų kūrinių.
V. P. Bložė 1986 metais buvo apdovanotas tuo metu alternatyvia Jotvingių premija. Be to, apdovanotas S. Šimkaus premijomis, Vilniaus bokštų dainų konkurso prizais. 1990 metais už knygą Noktiurnai suteikta Lietuvos nacionalinė premija, o 1991 metais Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 1997 metais už poemą Ruduo Poezijos pavasario premija. 2000 metais apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2004-aisiais poetui suteikta literatūrinė Varpų premija.
Prisiminsime šviesios atminties Vytautą Petrą Bložę kaip išskirtinės erudicijos, aiškiai išsakytos tvirtos nuomonės asmenybę. Jis išliks kartų atmintyje kaip žmogus, kuris kartu su kolegomis įėjo į istoriją ir savo poezija bei 19891991 metais išsakytomis mintimis prisidėjo prie Lietuvos laisvės proveržio. Jo mintys nulėmė tolesnius dabartinio Lietuvos edukologijos universiteto istorinius vingius, jis buvo dažnas svečias universiteto akademiniuose renginiuose.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams ir visiems jį pažinojusiems.
LEU Alumnų draugija
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl poeto, vertėjo Vytauto Petro Bložės mirties. Pasak Prezidentės, V. P. Bložė sukūrė ypatingą poezijos pasaulį, kuriame buvo svarbūs ir istoriniai motyvai, ir kovojančios bei laiminčios lietuvių tautos savastis. Poeto kūryba, žodžio meistrystė ir gyvenimas buvo ir bus įkvėpimo šaltinis daugeliui kartų, liudys nesibaigiančią kūrybinės ir dvasinės harmonijos paiešką.
V. P. Bložė palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje, šalia žmonos poetės Nijolės Miliauskaitės.
© 2017 XXI amžius
|