Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Lietuvos laisvės armijos įtaka partizaniniam karui

Irena Montvydaitė-Giedraitienė,

LLA sąjungos pirmininkė

Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje šv. Mišias aukoja kunigai Tomas Karklys ir Saulius Bytautas

Minėjimo dalyviai prie paminklo, skirto Lietuvos laisvės armijai atminti K. Veverskio žūties vietoje

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva patyrė Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos okupacijas. Lietuvių tauta niekada neprarado ryžto atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuo metu kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 m. gruodžio 13 d., vadovaujant atsargos vyr. leitenantui Kaziui Veverskiui, buvo įkurta Lietuvos laisvės armijos (LLA) organizacija. Nuo pat įkūrimo tai buvo slapta karinė organizacija, kurios tikslas – ginkluotu būdu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, ji tapo masiškiausia pasipriešinimo okupacijoms organizacija, palikusi ryškų pėdsaką pokario rezistencijoje, padėjusi pagrindus visam ginkluotam partizaniniam karui.

2016 m. gruodžio 17 d. atkurtos LLA organizacijos su kariais rėmėjais iniciatyva Kaune buvo minima Lietuvos laisvės armijos 75 metų sukaktis. Renginio dalyviai rinkosi LLA įkūrėjo ir vado K. Veverskio žūties vietoje, kur jis veždamas pogrindžio spaudą pateko į priešo rankas. Prie paminklo Lietuvos laisvės armijai, ant Nevėžio upės kranto ties Raudondvariu, buvo pakviesti Marijampolės, Kauno, Vilniaus, Žemaitijos krašto šauliai, Lietuvos savanorių kariuomenės kūrėjų sąjungos atstovai ir kiti, kam brangi Lietuvos laisvės istorija. Čia prasidėjo Lietuvos laisvės armijos 75 metų jubiliejaus paminėjimas. Susirinkusius pasveikino Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimondas Kaminskas. Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas papasakojo apie paminklo statymą ir pabrėžė jo svarbą. Atkurtos LLA organizacijos pirmininkė Irena Montvydaitė-Giedraitienė padėkojo Kauno rajono savivaldybės merui už šio paminklo pastatymą. Tai – antras paminklas Lietuvos laisvės armijai per organizacijos atkūrimo dešimtmetį. Pirmasis pastatytas Plateliuose, Plungės rajone. Tai – Lietuvos lauko akmuo su iškaltu karžygio atvaizdu ir šūkiu „Lietuvių kova dėl laisvės – amžina“. „Paminklas stovės 500 metų“, – garantavo Žemaitijos skulptorius A. Vaškys. Pirmasis pastatytas rėmėjų lėšomis, o antrasis – kalavijo formos monumentas su laisvės paukšte – Kauno rajono savivaldybės lėšomis. Jis primins ateities kartoms apie Lietuvių kovas už laisvę. Sugiedotas Lietuvos himnas. Paminklo papėdėje pražydo gėlės, sužibo žvakučių liepsnelės.

Vėliau minėjimo dalyviai nuvyko į Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią. Lietuvos kariuomenės kapelionas kun. kpt. Tomas Karklys ir Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos narys ir kapelionas, pranciškonų gvardijonas kun. Saulius Bytautas aukojo šv. Mišias už žuvusius laisvės kovotojus.

Vėliau Lietuvos laisvės armijos 75 metų minėjimas tęsėsi Kauno įgulos karininkų ramovėje. Čia renginį vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene specialistas, ats. mjr. Gediminas Reutas. Jis supažindino su Lietuvos laisvės armijos reikšme mūsų tautos nepriklausomybės siekiams.

Muzikiniais kūriniais renginio dalyvius sveikino Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos smuiko klasės mokiniai. Jų vadovė – mokytoja Ilona Klusaitė, 1944 metų ir atkurtos LLA sąjungos nario, buvusio Kęstučio apygardos partizano Miko Kluso dukra.

Organizacijos pirmininkė pristatė organizacijos sukurtus LLA jubiliejinius atminimo ženklus-medalius, kuriais už nuopelnus Sąjungai ir Tėvynei bus apdovanoti organizacijos nariai. Šio organizacijos simbolio dizaino autoriai – Lietuvos nepriklausomybės gynėjai, LLA sąjungos nariai, telšiškiai Feliksas ir Vytautas Kybartai. Apdovanojimus pirmininkė įteikė kartu su pavaduotoju Antanu Rašinsku, talkinant LLA sąjungos nariui, karininkų sąjungas atstovui, ats. ltn. Anicetui Varnui. Pirmieji buvo apdovanojami nusipelnę asmenys jau po mirties. Paminėti jų nuopelnai. Apdovanojimus atsiėmė mirusiųjų artimieji.

Pirmajam buvo įteiktas LLA atminimo ženklas-medalis šios organizacijos atkūrėjui Vytautui Urbikui. Jis buvo Kelmės rajono mokytojas. Tai įvyko tik po penkiolikos nepriklausomybės metų. Deja, po metų nuo atkūrimo, V. Urbikas išėjo į Amžinybę. Apdovanojimą atsiėmė jo žmona Irena. Antrasis apdovanojimas organizacijos skirtas buvusiam 1944 metų LLA kariui ir atkurtos LLA sąjungos nariui Alfredui Dauginiui. Apdovanojimą atsiėmė jo vaikaitė, Seimo narė Monika Navickienė. Trečiasis apdovanojimas įteiktas po mirties Leonui Vilučiui, buvusiam Kazio Veverskio štabo pareigūnui. Apdovanojimą atsiėmė sūnus Gintaras Vilutis. Kitas apdovanojimas buvo įteiktas po mirties Mikui Klusui, 1943–1944 metų LLA kariui, vėliau tapusiam Kęstučio apygardos partizanui, atkurtos LLA sąjungos nariui. Apdovanojimą atsiėmė dukros Ilona ir Loreta. Apdovanojimas po mirties suteiktas Lietuvos karininkui Jonui Semaškai-Liepai, Antrojo pasaulinio karo dalyviui. Išsiveržęs iš Stalingrado karo „katilo“, 1945 metų pavasarį, jis per Kuršą pateko į Žemaitiją pas partizanus. 1945 metų rudenį pasitarime Vlado Montvydo partizanų būryje buvo išrinktas Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legiono vadu. Šįmet sukanka 70 metų kai jį nužudė raudonasis okupantas.

Padėkota Vakarų šaulių 3-iosios rinktinės šauliui Virgilijui Valančauskui. Jau prieš porą metų buvo svarstomas šios organizacijos išlikimas, organizacija buvo ties sunykimo riba, nes dauguma pirmųjų atkurtos LLA organizacijos narių buvo išlikę dar nuo 1944 metų ir partizaninio karo dalyviai. Jie pasidžiaugę atsikūrusia savo jaunystės dienų organizacija netrukus išėjo į Amžinybę. V. Valančauskas, pakalbėjęs apie esamą patriotinės organizacijos padėtį su Lietuvos šauliais, karių kūrėjų organizacijos nariais, paragino stoti į šią organizaciją. Dabar organizacija turi 80 naujų narių, tapo pusiau sukarinta. Beje, 1944 metais dauguma LLA narių buvo kariškiai.

Dešimtys LLA narių ir svečių buvo pagerbti LLA 75 metų jubiliejiniu medaliu už nuopelnus Sąjungai ir Tėvynei. Dar daug garbingų tautos patriotų, susiejusių savo likimus su Lietuvos laisvės armija, bus pagerbta ateityje.

Minėjimo pabaigoje patriotines dainas atliko Kauno šaulių vyrų choras „Trimitas“. Renginys baigtas vaišinantis Žemaitijos šaulių virta kareiviška koše ir arbata.

© 2017 „XXI amžius“