Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

„Rachelė rauda savo vaikų“

Popiežiaus laiškas vyskupams apie nekaltų vaikų saugojimą

Mindaugas Buika

Užbaigdamas kalėdinį laikotarpį, popiežius Pranciškus krikštijo Vatikano pasauliečių darbuotojų šeimų naujagimius

Popiežius Pranciškus, nuolat pabrėždamas savo rūpinimąsi konkrečiais vaikais, apie tai prabilo ir džiugioje Šv. Kalėdų iškilmėje. Kalėdų nakties šv. Mišių homilijoje priminęs Jėzaus gimimą skurdžiame Betliejaus tvarte, kadangi Marijai ir Juozapui nebuvo vietos užeigoje, kvietė pagalvoti apie Viduržemio jūra keliaujančių migrantų kūdikius, suguldytus perpildytų laivų triumuose, ir apie tuos, kurie tėvų paslėpti bunkeriuose vykstant bombardavimams Sirijoje, pagalvoti apie tuos nelaimingus vaikus, kurie užverbuoti į organizuotų nusikaltėlių ar teroristų grupes, kurių rankose – ne žaislai, bet ginklai, apie tuos vaikus, kurie miršta iš alkio, pagaliau apie tuos, kuriems net neleidžiama gimti, nes jie nužudomi dar motinų įsčiose atliekant abortus. Užbaigdamas Kalėdų laikotarpį tradiciniu Vatikano pasauliečių darbuotojų šeimų naujagimių krikštijimu, Šventasis Tėvas šeštadienį pakrikštys ir grupę vaikų iš neseniai dėl stipraus žemės drebėjimo nukentėjusio Centrinės Italijos regiono, o sekmadienį, sausio 15-ąją, Bažnyčioje bus minima migrantų ir pabėgėlių diena tema „Nepilnamečiai migrantai, pažeidžiami ir bebalsiai“ (Popiežiaus kreipimasis apžvelgiamas priede jaunimui „Žvilgsniai“). Toliau aptariamas kalėdinis Šventojo Tėvo laiškas vyskupams, paskelbtas gruodžio 28 dieną, kai Bažnyčios liturgijoje minimi šv. Nekalti vaikeliai, kankiniai, Betliejuje nužudyti pavydaus ir valdžios trokštančio valdovo Erodo nurodymu. Prisimenant anuometinę tragediją, ganytojai yra įpareigoti bekompromisiškai ginti gyvybę ir vaikus, rodyti „nulinę toleranciją“ jų išnaudojimui.

Tarnystė Dievui ir artimui – laisvės garantija

Kun. Vytenis Vaškelis

Sausio 13-osios įvykius aiškiausiai matė ir giliausiai suprato Dievas. Jis leido, kad susigrumtų tamsybių blogio jėgos (Ef 6, 12) ir šviesos vaikai, tiesa ir neapykanta, vienybe alsuojantys lietuviai ir į beginklius žmones šaudantys sovietų kariuomenės kareiviai. Lietuvos laisvė buvo apginta ir išsaugota nelygioje kovoje prie Vilniaus televizijos bokšto tragiškai žuvusiųjų 13 civilių gyventojų gyvybėmis... 1991 metų sausio 16 dieną Justinas Marcinkevičius apie pasiaukojusius dėl Tėvynės laisvės rašė: „Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o savo žemę; jų akys buvo pakeltos į dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: „Lie-tu-va!“ Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie Dievo kojų“.

Mūsų Laisvės gynėjai, atsidūrę prie Viešpaties sosto, savo kankinių garbės šviesa amžinai liudija, kad turi palaimingo prisikėlimo dalį Išganytojo kančios bei prisikėlimo iš numirusių nuopelnuose. Kai susimąstome, suvokiame, kad tik dėl Dievo gailestingumo mes turime viską, kas įprasmina mus kilniai gyventi žemėje ir siekti Jo artimumo. Giliai į širdį kiekvienam žmogui Viešpats įrėžė troškimą gyventi pagal sąžinę, skatina iš Biblijos ir katekizmo tiesų pažinti Jį ir daryti gera visiems, kuriuose Jis Pats gyvena... Tai – pašventina žmonių žemiškąją egzistenciją ir suteikia jiems galingą motyvą gyventi prasmingai, o kai ateina būtinybė, net ryžtis visko netekti, kad tik galėtų laimėti Kristų (Fil 3, 8).