Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Lietuvos laisvės armijos įtaka partizaniniam karui

Irena Montvydaitė-Giedraitienė,

LLA sąjungos pirmininkė

Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje šv. Mišias aukoja kunigai Tomas Karklys ir Saulius Bytautas

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva patyrė Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos okupacijas. Lietuvių tauta niekada neprarado ryžto atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuo metu kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 m. gruodžio 13 d., vadovaujant atsargos vyr. leitenantui Kaziui Veverskiui, buvo įkurta Lietuvos laisvės armijos (LLA) organizacija. Nuo pat įkūrimo tai buvo slapta karinė organizacija, kurios tikslas – ginkluotu būdu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, ji tapo masiškiausia pasipriešinimo okupacijoms organizacija, palikusi ryškų pėdsaką pokario rezistencijoje, padėjusi pagrindus visam ginkluotam partizaniniam karui.

2016 m. gruodžio 17 d. atkurtos LLA organizacijos su kariais rėmėjais iniciatyva Kaune buvo minima Lietuvos laisvės armijos 75 metų sukaktis. Renginio dalyviai rinkosi LLA įkūrėjo ir vado K. Veverskio žūties vietoje, kur jis veždamas pogrindžio spaudą pateko į priešo rankas. Prie paminklo Lietuvos laisvės armijai, ant Nevėžio upės kranto ties Raudondvariu, buvo pakviesti Marijampolės, Kauno, Vilniaus, Žemaitijos krašto šauliai, Lietuvos savanorių kariuomenės kūrėjų sąjungos atstovai ir kiti, kam brangi Lietuvos laisvės istorija. Čia prasidėjo Lietuvos laisvės armijos 75 metų jubiliejaus paminėjimas. Susirinkusius pasveikino Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimondas Kaminskas. Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas papasakojo apie paminklo statymą ir pabrėžė jo svarbą. Atkurtos LLA organizacijos pirmininkė Irena Montvydaitė-Giedraitienė padėkojo Kauno rajono savivaldybės merui už šio paminklo pastatymą. Tai – antras paminklas Lietuvos laisvės armijai per organizacijos atkūrimo dešimtmetį. Pirmasis pastatytas Plateliuose, Plungės rajone. Tai – Lietuvos lauko akmuo su iškaltu karžygio atvaizdu ir šūkiu „Lietuvių kova dėl laisvės – amžina“. „Paminklas stovės 500 metų“, – garantavo Žemaitijos skulptorius A. Vaškys. Pirmasis pastatytas rėmėjų lėšomis, o antrasis – kalavijo formos monumentas su laisvės paukšte – Kauno rajono savivaldybės lėšomis. Jis primins ateities kartoms apie Lietuvių kovas už laisvę. Sugiedotas Lietuvos himnas. Paminklo papėdėje pražydo gėlės, sužibo žvakučių liepsnelės.

Korbiko Madona

Rimvydas Racėnas

Korbiko Madona 2010 metais

Restauracinėse Lietuvos nacionalinio muziejaus dirbtuvėse ant darbastalio rymo tvarkoma stipriai sunykusi beveik dvimetrinė moters skulptūra. Restauratoriai daug įvairių eksponatų yra tvarkę, bet šitokį mato ir restauruoja pirmą kartą.

Tai – ne paprastas eksponatas, o preciziškai iš medžio išdrožta Švč. Dievo Motinos Marijos statula, ikonografijoje vadinama Švč. Marija Maloningąja, o tarp žmonių įgijusi Korbiko Madonos vardą. Ir atvežta ji į muziejų ne iš gimtųjų palaukių kaip daugelis lietuviškų koplytstulpių skulptūrėlių, bet iš tolimojo Sibiro, iš Korbiko gyvenvietės Krasnojarsko krašte. Ten, lietuvių tremtinių kapinėse, ji 55 metus stovėjo po atviru dangumi, apsupta kryžių, tarsi saugodama palaidotųjų ramybę. Skulptūrą apie 1955 metus išdrožė politinis kalinys Jonas Maldutis, kuris, iškalėjęs 10 metų lageryje, atvyko į Korbiką pas čia 1948 metais atitremtą šeimą.