Lietuvos laisvės armijos įtaka partizaniniam karui
Irena Montvydaitė-Giedraitienė,
LLA sąjungos pirmininkė
|
Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje
šv. Mišias aukoja kunigai Tomas
Karklys ir Saulius Bytautas
|
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva patyrė Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos okupacijas. Lietuvių tauta niekada neprarado ryžto atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuo metu kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 m. gruodžio 13 d., vadovaujant atsargos vyr. leitenantui Kaziui Veverskiui, buvo įkurta Lietuvos laisvės armijos (LLA) organizacija. Nuo pat įkūrimo tai buvo slapta karinė organizacija, kurios tikslas ginkluotu būdu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, ji tapo masiškiausia pasipriešinimo okupacijoms organizacija, palikusi ryškų pėdsaką pokario rezistencijoje, padėjusi pagrindus visam ginkluotam partizaniniam karui. 2016 m. gruodžio 17 d. atkurtos LLA organizacijos su kariais rėmėjais iniciatyva Kaune buvo minima Lietuvos laisvės armijos 75 metų sukaktis. Renginio dalyviai rinkosi LLA įkūrėjo ir vado K. Veverskio žūties vietoje, kur jis veždamas pogrindžio spaudą pateko į priešo rankas. Prie paminklo Lietuvos laisvės armijai, ant Nevėžio upės kranto ties Raudondvariu, buvo pakviesti Marijampolės, Kauno, Vilniaus, Žemaitijos krašto šauliai, Lietuvos savanorių kariuomenės kūrėjų sąjungos atstovai ir kiti, kam brangi Lietuvos laisvės istorija. Čia prasidėjo Lietuvos laisvės armijos 75 metų jubiliejaus paminėjimas. Susirinkusius pasveikino Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dr. Raimondas Kaminskas. Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas papasakojo apie paminklo statymą ir pabrėžė jo svarbą. Atkurtos LLA organizacijos pirmininkė Irena Montvydaitė-Giedraitienė padėkojo Kauno rajono savivaldybės merui už šio paminklo pastatymą. Tai antras paminklas Lietuvos laisvės armijai per organizacijos atkūrimo dešimtmetį. Pirmasis pastatytas Plateliuose, Plungės rajone. Tai Lietuvos lauko akmuo su iškaltu karžygio atvaizdu ir šūkiu Lietuvių kova dėl laisvės amžina. Paminklas stovės 500 metų, garantavo Žemaitijos skulptorius A. Vaškys. Pirmasis pastatytas rėmėjų lėšomis, o antrasis kalavijo formos monumentas su laisvės paukšte Kauno rajono savivaldybės lėšomis. Jis primins ateities kartoms apie Lietuvių kovas už laisvę. Sugiedotas Lietuvos himnas. Paminklo papėdėje pražydo gėlės, sužibo žvakučių liepsnelės.
|
Korbiko Madona
Rimvydas Racėnas
|
Korbiko Madona 2010 metais
|
Restauracinėse Lietuvos nacionalinio muziejaus dirbtuvėse ant darbastalio rymo tvarkoma stipriai sunykusi beveik dvimetrinė moters skulptūra. Restauratoriai daug įvairių eksponatų yra tvarkę, bet šitokį mato ir restauruoja pirmą kartą. Tai ne paprastas eksponatas, o preciziškai iš medžio išdrožta Švč. Dievo Motinos Marijos statula, ikonografijoje vadinama Švč. Marija Maloningąja, o tarp žmonių įgijusi Korbiko Madonos vardą. Ir atvežta ji į muziejų ne iš gimtųjų palaukių kaip daugelis lietuviškų koplytstulpių skulptūrėlių, bet iš tolimojo Sibiro, iš Korbiko gyvenvietės Krasnojarsko krašte. Ten, lietuvių tremtinių kapinėse, ji 55 metus stovėjo po atviru dangumi, apsupta kryžių, tarsi saugodama palaidotųjų ramybę. Skulptūrą apie 1955 metus išdrožė politinis kalinys Jonas Maldutis, kuris, iškalėjęs 10 metų lageryje, atvyko į Korbiką pas čia 1948 metais atitremtą šeimą.
|