Malda už Lietuvą ir jos laisvės gynėjus Šiluvoje
Sausio 13-oji, kai Lietuva atmena tragiškąsias savo istorijos dienas, paminėta ir Šiluvoje. Šią dieną piligrimams gausiai susirinkus į kasmėnesinius Marijos atlaidus, melstasi už Tėvynės laisvės gynėjus, Šiluvos Dievo Motinos globos prašyta Lietuvos žmonių dabarčiai ir taikiai ateičiai. Šiomis intencijomis Šiluvos Bazilikoje kvietė melstis iškilmingai Eucharistijai vidudienį vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas. Arkivyskupas sveikino Eucharistiją koncelebravusius Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių, Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį, Telšių vyskupą Joną Borutą, Kauno arkivyskupijos augziliarą vyskupą Kęstutį Kėvalą bei kunigus, ypač Raseinių dekanato, kurie tą dieną patarnavo ir klausyklose, Šiluvos parapijos chorą bei jo vadovą Vytautą Šveikauską ir visus piligrimus, susirinkusius prie Šiluvoje gerbiamo ir malonėmis garsaus Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu atvaizdo Bazilikos Didžiajame altoriuje, kad vėl kaip ir per šimtmečius Šiluvos Dievo Motinos užtariami melstų Viešpaties palaimos sau ir visai Lietuvai.
Sausio 13-oji mums ypatinga diena. Melskimės už tuos, kurie žuvo, už tuos, kurie buvo sužeisti, už tuos, kurie buvo ir liko neabejingi Lietuvai. Laisvė brangi ir brangintina dovana. Laisvę Dievas sukūrė. Į ją niekas negali kėsintis. Laisvė ir mūsų pastangos. Puikiai žinome, jog velniška nuodėmė siekis pavergti kitą veikia pasaulyje. Jam turėjome pasipriešinti prieš 26 metus, turime priešintis ir šiandien. Tad melskimės, kad ir mes visi būtume laisvės gynėjai, ragino arkivyskupas L. Virbalas homilijoje. Joje ganytojas priminė, jog šiais metais minėsime Marijos apsireiškimo Fatimoje 100-metį ir jos paraginimą pasauliui melstis ir atsiversti, tai yra tikėti jos į Sūnų Jėzų, tikėti Evangelija. Šiandien, pasak ganytojo, ypač reikia susirūpinti dėl pasaulio ateities, ištikimo, tikėjimo, maldos, kuri paliestų visą žmogaus gyvenimą, nuolatinio įsipareigojimo Evangelijos dvasią nešti į savo šalies gyvenimą. Jame ir mūsų dienomis kaip jau XX amžiaus antrojoje pusėje matė ir įvardijo savo laiškuose garbingasis arkivyskupas Teofilius Matulionis, daug pavojų ypač girtavimo, gyvybės, šeimos nebranginimo, užuot padėjus tėvams netrukdomiems atlikti savo šventą pareigą auginti ir auklėti jaunąją kartą. Ganytojas atkreipė visų dėmesį į Dievo žodį, ypač Dievo pažadą (plg. Laišką žydams 4, 111) įeiti į Jo atilsį. Tačiau šis pažadas ne tik ateičiai, kad pasieksime jo dovanojamą pilnatvę, jis galioja ir pildosi jau dabar. Turime ne tik vilties, bet tikėdami jau dabar regime Dievo veikimą ir dovanas, ragaujame jo ramybės ir džiaugsmo. Tikintis žmogus jau šiandien sulaukia Dievo pagalbos išvydęs jų tikėjimą, Jėzus kreipėsi į paralyžiuotąjį: Sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės! (Mk 2, 5).
Tikėjimas, atsivertimas, malda daug, tai svarbu ir labai reikalinga, kad mes, būdami laisvi Dievo vaikai, kurtume savo ir Tėvynės ateitį, sakė homiliją užbaigdamas arkivyskupas.
Eucharistijos pabaigoje ganytojas dėkojo visiems už bendrą maldą ir tą, kurią jo prašymu skyrė už kunigus už mons. jubil. Kazimierą Senkų, minintį 100 metų gimimo jubiliejų, 5 tarnystės metus skaičiuojančius jaunus kunigus Gintą Leonavičių, Audrių Martusevičių, Giedrių Maskolaitį ir Žilviną Zinkevičių, amžiaus 40-metį minintį kun. Emilį Jotkų bei neseniai įšventintus Telšių vyskupijos kunigus Donatą Litviną bei Antaną Budrecką.
Arkivyskupas ragino nuolat turėti kunigus, dar besirengiančius kunigystei seminaristus savo širdyje ir melsti jiems Viešpaties pagalbos skelbiant Evangeliją žmonėms ne visada lengvomis sąlygomis.
Pamaldos Šiluvos Bazilikoje užbaigtos sugiedant Lietuvos himną.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
© 2017 XXI amžius
|