2017 m. sausio 20 d.    
Nr. 3
(2220)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos gynyba

(Iš gynėjo dienoraščio)

Dim. plk. ltn. Eugenijus Mykolas JAKIMAVIČIUS

(Pabaiga. Pradžia nr. 2)

1991 m. sausio 15-oji

Įtampa didelė. Visi neramūs čia, neramūs ir už parlamento rūmų, kieme. Ten daug uždegtų žvakių, daug besimeldžiančių žmonių. Daugiau rimties, daugiau susitelkimo.

Rūmų viduje ir išorėje stiprinama gynyba. Mums noriai padeda visi žmonės. Dirba statybininkų technika.

1991 m. sausio 16-oji

Dalis vyrų lieka budėti rūmuose, dalis išeina į laidotuves. Minia žmonių prie Arkikatedros. Tik dalelė telpa viduje. Išnešami karstai. Tai – pirmos aukos, kritusios nuo gerai ginkluotų desantininkų kulkų, sutraiškytos tankų vikšrais. Visa Antakalnio gatvė pilna lydinčiųjų. Sunku prasibrauti ir šaligatviais. Visur, visur rūsti, susikaupusi žmonių minia.

Kapinėse stovime ant aukšto skardžio. Iš čia gerai matosi slėnis, kuriame jau pastatytas didelis medinis kryžius. Malda. Rauda. Giesmės.


Rektorius Maironis, Lietuvos atgimimą išpranašavęs dainius

Irena Petraitienė

Kauno kunigų seminarijos
rektorius Jonas Mačiulis-Maironis

Pernai minėjome Žemaičių kunigų seminarijos Kaune įkūrimo 150-ąsias metines. Aktualu prisiminti ilgametį jos rektorių (1909–1932) prel. Joną Mačiulį-Maironį.

„Valio! Maironis vėl Kaune“

,,Liūdna, liūdna buvo mums be Maironio... Bet dabar, po 15 m., Maironis vėl Kaune jau kaipo seminarijos Rektorius...Valio! Maironis didžiausiai Bažnyčios ir Tautos naudai Žemaičiuose ir Lietuvoje!“ 1909 metais Vilnių pasiekusi entuziazmu trykštanti žinia džiugiai nuteikė ir buvusį seminarijos auklėtinį kun. Juozą Tumą-Vaižgantą. Kai 1888 metais J. Tumas įstojo į Kauno kunigų seminariją, tada, ją baigęs J. Mačiulis-Maironis, prieš išvažiuodamas į Petrapilio dvasinę akademiją, pirmąjį žymesnį savo veikalą „Lietuva“ dedikavo „Anykščių šilelio“ autoriui „Jo Mylistai Szviesiausiam Vyskupui Antanui Baranauskui“, kurį vadino „prikėlėju lietuvių dvasios, atidariusiu akis jiems, įkvėpusiu viltį, pavadinusiu į darbą“.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija