Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Taikos ir saugumo perspektyvos

Metinis Popiežiaus susitikimas su Vatikane akredituotais diplomatais

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sausio 15 dieną susitiko su Palestinos prezidentu Machmudu Abasu, kuris buvo atvykęs atidaryti savo šalies ambasados prie Šventojo Sosto

Vienoje atidžiausiai tarptautinių politinių lyderių nagrinėjamų popiežiaus Pranciškaus kalbų, sakytų Vatikane akredituotam diplomatiniam korpusui, buvo susitelkta į taikos ir saugumo problemas šiandienos pasaulyje, nurodant ir galimus būdus jų sprendimui. Naujų metų pradžiai tradiciniame, sausio 9 dieną Apaštališkuose rūmuose vykusiame susitikime dalyvavo 183 valstybių, su kuriomis Šventasis Sostas palaiko diplomatinius santykius, ambasadoriai, iš kurių 88 reziduoja tiesiogiai Vatikane, o kiti šias pareigas derina su atstovavimu prie Italijos ar kitų šalių vyriausybių. Be kita ko, Vatikanas dar neturi diplomatinių ryšių su komunistų valdoma Kinija ir islamo tvirtove – Saudo Arabija. Išsamiame pranešime Šventasis Tėvas, sukritikavęs tiek Vakaruose paplitusį sekuliaristinį fundamentalizmą, tiek ir islamo pasaulyje stiprėjantį religinį fundamantalizmą, sakė, kad religija gali ir turi svariai prisidėti prie taikos ir bendrojo gėrio kūrimo, o terorizmas ir kitos smurtingos šiandienos nelaimės gali būti įveiktos vaisingai ir geranoriškai bendradarbiaujant religiniams ir politiniams lyderiams. Plačiai remdamasis Vatikano II Susirinkimo ir savo pirmtakų mokymu, popiežius Pranciškus kvietė kurti visų tautų solidarumu grindžiamą gailestingumo kultūrą, ypač rūpinantis migrantais ir kitomis ginkluotų konfliktų aukomis.

Žinia popiežiui Pranciškui: „Lietuva tavęs laukia!“

Praėjusį sekmadienį keliasdešimt lietuvių ir italų į Šv. Petro aikštę atsinešė tautines trispalves ir ilgoką transparantą su žinia itališkai: „Lituania ti aspetta“ („Lietuva tavęs laukia!“)

Romos lietuviai pasiuntė žinią popiežiui Pranciškui: „Lietuva tavęs laukia!“. Keliasdešimt lietuvių ir italų sekmadienį, sausio 15 dieną, į Šv. Petro aikštę atsinešė tautines trispalves ir ilgoką transparantą su žinia itališkai: „Lituania ti aspetta“. Popiežius žinią greičiausiai pastebėjo, nes lietuviai sustojo vietoje tiesiog po rūmų langais, iš kurių jis kalbėjo ir meldėsi, sveikino skaitlingai susirinkusius žmones, jų grupes. Aikštėje plevėsavo daug kitų kraštų ir organizacijų vėliavų, kai kurioms etninėms grupėms ir migrantams atstovaujančios organizacijos irgi atėjo su transparantais paminėti sekmadienį švęstą Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną. Popiežius ją paminėjo savo kalboje, ragino priimti svetimšalius, nes „ir mes esame svetimšaliai“, daryti visa, kas įmanoma, kad nepilnamečiai pabėgėliai būtų saugomi, ginami ir integruojami, o Romos etninėms mažumoms palinkėjo „ramiai gyventi ten, kur buvo priimti, kad gerbdami vietines tradicijas saugotų savąsias, gimtųjų kraštų tradicijas“.

Būti laisvės gynėjų dvasios įpėdiniais

Kardinolas Audrys

Juozas Bačkis

Gerbiamieji, atmintis yra duota žmogui, kad jis išmoktų svarbią gyvenimo pamoką: esame sukurti drauge gyventi, mylėti, kovoti ir saugoti vienas kitą. Tik atminties dėka, kaupdamas patirtį ir išskleisdamas geriausias kūrybines galias žmogus gali kurti taika, solidarumu ir garbingumu grįstą visuomenę.

Sausio 13-oji mūsų atmintyje giliai įsirėžusi skaudžios netekties ir drauge didvyriškos aukos patirtimi. Ji primena mums, už ką žuvo arba sunkiai nukentėjo tie Lietuvos vaikai, kurių atminimą kasmet pagerbiame iškilmingais minėjimais. Už tėvynės laisvę, už savo valstybę, už šalies ateitį šie mūsų broliai ir sesuo paguldė savo galvas arba prarado sveikatą. Su mumis čia drauge žuvusiųjų artimieji, kuriems ši diena visuomet yra ir bus sunkus išbandymas atmintimi. Nuoširdžiai dalijamės su jais netekties skausmu.

Gyventi tiesoje ir laisvėje – brangiau už gyvybę

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas

Šiandien minime Lietuvos laisvės gynėjų dieną. Tai – diena, kai prisimename, kad laisvė turi kainą. Prieš dvidešimt šešerius metus Lietuvos žmonės rinkosi paliudyti, kokią kainą jie yra pasiryžę sumokėti už laisvę. Lietuvai siekiant Nepriklausomybės buvo kalbančių, kad pakaks kelis mėnesius netiekti cukraus, kuro ar kitų prekių ir lietuviai patys ims prašytis atgal į imperiją. Sausio 13-osios naktis paliudijo, kad už laisvę Lietuvos žmonės pasiryžę sumokėti daug didesnę kainą. Daugybė drąsių žmonių be ginklų išėjo prieš tankus ir liudijo: gyventi tiesoje ir laisvėje jiems brangiau už gyvybę.

Šventasis Jonas Paulius II, atvykęs į Lietuvą, meldėsi prie Sausio 13-osios aukų kapų Antakalnio kapinėse. Melsdamasis jis sakė, kad šios nakties patirtis „kupina niekad neprarastos vilties, neužgesusio laisvės lūkesčio, giliai įsišaknijusio krikščioniško tikėjimo drąsos. Tikėjimas padėjo atsilaikyti prieš tamsias ir dažnas prievartos bangas, neigusias Dievą ir žeminusias žmogų“.

Seime iškilmingai paminėta Laisvės gynėjų diena ir įteiktos Laisvės premijos

Laisvės gynėjų dienos minėjimas istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje Jono Česnavičiaus nuotrauka

Sausio 13 dieną Seime įvyko iškilmingas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijų įteikimo ceremonija. Istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje minėjimą pradėjęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pakvietė tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Laisvę atminimą. „Krauju paženklinti Sausio 13-osios įvykiai amžiams išliks mūsų atmintyje. Lenkiu galvą prieš visus žuvusiuosius. Dedu ranką prie širdies, nes tikiu, kad jų atminimas stiprina, telkia ir teikia drąsos ištikimai žengti laisvos Lietuvos keliu“, – kalbėjo Seimo vadovas. Pasak Seimo Pirmininko, būtent Laisvės idėja, kuri buvo išplėšta iš mūsų tėvų, mums suteikė jėgų ir vilčių 1991 metais. „Laisvės gynėjų dvasia nesensta ir ji turi būti perduodama jaunajai kartai. Tvirtai tikiu, kad ši ir ateities kartos neleis 1991 metų sausio įvykiams paskęsti užmarštyje“, – sakė V. Pranckietis, kuris tomis dienomis skubėjo į Sitkūnus, prie Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stoties, kartu su kitais žmonėmis budėti ir saugoti, kad ši stotis nebūtų užgrobta sovietų agresoriaus. Kaip teigė parlamento vadovas, mūsų visų buvimas čia liudija, kad lygiai taip pat, kaip ir prieš 26 metus, mums svarbios vertybės ir idealai, kuriuos puoselėja tik brandi bendruomenė.

Laisvės gynėjams atminti – šešių metrų obeliskas

Prie obelisko kalba Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Sausio 12 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė 26-ųjų Sausio 13-osios metinių proga Vilniuje, Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) kiemelyje, atidengė specialų memorialą, skirtą šalies Laisvės gynėjams pagerbti. Pagrindinis išskirtinio memorialo akcentas – 6 metrų obeliskas, įamžinantis Sausio 13-osios aukų atminimą. Obelisko viršuje – varpas, simbolizuojantis pirmąją žiniasklaidos priemonę, kvietusią žmones susirinkti ir pranešusią apie naują žinią, nelaimę ar pergalę.

Pasak Prezidentės, prie vienintelės šalies televizijos ir radijo tomis lemtingomis naktimis buvo prigludę milijonai žmonių, o žinias iš Vilniaus gaudė ir visas pasaulis. Kiekvienas iš čia sklidęs žodis buvo lyg širdies, lyg varpo dūžis. Pasak Prezidentės, mūsų tauta žino, kas yra laisvė ir kokia didelė jos vertė, todėl už ją reikia kovoti kasdien vis primenant, kad ji mūsų iškovota ir neliečiama. Šalies vadovės teigimu, visi, tą naktį kovoję už Lietuvą ir esantys čia dabar, yra svarbūs kaip oro gurkšnis, kaip varpo garsas, kuris sujungia mus su valstybe, su mūsų laisve ir kiekvieno žmogaus širdimi.

„Savo vardą nešioju kaip priesaką...“

Rasa Griškevičienė

Prof. dr. Libertas Klimka su bičiuliais Ukmergės Vlado Šlaito bibliotekoje vykusiame renginyje

„Mano tėvai nesulaukė Kovo 11-osios. Gimiau istorinio lūžio metu, kai Lietuva neteko laisvės. Bet tėvai man davė Liberto – Laisvės – vardą, todėl nešiojuosi jį širdyje kaip amžiną priesaką būti laisvam. Tėvų atminimo vardan“, – sakė prof. dr. Libertas Klimka susitikimo Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje metu.

Labiausiai rūpi vaikai ir vaikaičiai

Profesorių bibliotekos salėje ukmergiškiai sutiko plojimais ir atsistodami. Pagerbdami garbųjį Lietuvos fiziką, gamtos mokslų daktarą, etnologą, mokslo istoriką, Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesorių, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus mokslinį vadovą, Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspertą, Lietuvos mokslo istorikų asociacijos vicepirmininką, Kraštotyros, Astronomų, Fizikų draugijų, Bibliofilinio Martyno Mažvydo klubo ir kitų organizacijų bei redkolegijų narį, už savo mokslinę veiklą įvertintą valstybine dr. Jono Basanavičiaus, Stasio Šalkauskio, Lauryno Ivinskio premijomis.

Rektorius Maironis, Lietuvos atgimimą išpranašavęs dainius

Irena Petraitienė

Kauno kunigų seminarijos rektorius Jonas Mačiulis-Maironis

Pernai minėjome Žemaičių kunigų seminarijos Kaune įkūrimo 150-ąsias metines. Aktualu prisiminti ilgametį jos rektorių (1909–1932) prel. Joną Mačiulį-Maironį.

„Valio! Maironis vėl Kaune“

,,Liūdna, liūdna buvo mums be Maironio... Bet dabar, po 15 m., Maironis vėl Kaune jau kaipo seminarijos Rektorius...Valio! Maironis didžiausiai Bažnyčios ir Tautos naudai Žemaičiuose ir Lietuvoje!“ 1909 metais Vilnių pasiekusi entuziazmu trykštanti žinia džiugiai nuteikė ir buvusį seminarijos auklėtinį kun. Juozą Tumą-Vaižgantą. Kai 1888 metais J. Tumas įstojo į Kauno kunigų seminariją, tada, ją baigęs J. Mačiulis-Maironis, prieš išvažiuodamas į Petrapilio dvasinę akademiją, pirmąjį žymesnį savo veikalą „Lietuva“ dedikavo „Anykščių šilelio“ autoriui „Jo Mylistai Szviesiausiam Vyskupui Antanui Baranauskui“, kurį vadino „prikėlėju lietuvių dvasios, atidariusiu akis jiems, įkvėpusiu viltį, pavadinusiu į darbą“.

Gyventi atsivertimu

Kun. Vytenis Vaškelis

Atsivertimas – kardinalus širdies ir mąstymo pasikeitimas veikiant malonei. Neįmanoma įvykdyti Kristaus kvietimą „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17) vadovaujantis vien savo asmeninėmis pastangomis. Jei žmogus iš tiesų nori paklusti Jėzui, tada jau šis noras keistis yra liudijimas, kad ne jis pats yra šio vidinio dvasinio atsivertimo autorius, bet Tas, kuris nuolat ieško sielų, kurios galėtų priimti Jo perkeičiantį tiesos žodį; kuris atveria antgamtinių neregimųjų dalykų paslapčių uždangas tiems, kurie, priimdami naujojo suvokimo šviesą, sako: „Tikrasis pasaulis – ne tas, kurį kasdien matome, bet tas, į kurį mus veda Kristus. Tačiau, pasibaigus šiam gyvenimui, nepasiektume kito, jei, gyvendami žemėje, nesektume Jo pavyzdžiu ir ignoruotume Jo dieviško mokymo dėsnius“.

Dėkota geradariams

Kalba klebonas kun. Rimantas Žaromskis

Tytuvėnų Gyvojo Rožinio draugijos nariai 2016 metais daug keliavo. Tokios piligriminės kelionės, ypač jei reikia nusigauti į Lietuvos pakraščius, nemažai kainuoja, o didžioji draugijos narių dalis – pensininkai. Tad pagalba ir parama šiems žmonėms labai praverčia. Organizuodama popietę geradariams, Teresė Barkauskienė, Tytuvėnų Gyvojo Rožinio draugijos vadovė, nusprendė padėkoti ne tik tiesiogiai pagelbėjusiems, bet ir kitiems Tytuvėnų krašto patriotams, kurie paremia ir palaiko miestelio perlą – Tytuvėnų Mergelės Marijos, Angelų karalienės, bažnyčią bei vienuolyną.

Įžanga į popietę tapo šv. Mišios, kurias aukojo Tytuvėnų parapijos klebonas kun. Rimantas Žaromskis. Jose susirinkusieji meldėsi už gera darančius, prašydami jiems stiprios sveikatos, ištvermės, savitarpio supratimo, vienas kito palaikymo, meilės, šv. Jono Pauliaus II ir palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimo, švč. Mergelės Marijos nuolatinės globos, Dievo Gailestingumo malonių ir palaimos.

„Alfa“ kursai subūrė Šilalės krašto žmones

„Alfa“ kursų dalyviai su kunigais Antanu Mačiumi ir Vaidu Gadeikiu

Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje 2016 m. lapkričio 8 d. prasidėjo „Alfa“ kursai. Ateidami į šiuos kursus turbūt daugelis žmonių nežinojo, ko tikėtis ir laukti. Vieni atėjo paraginti draugų, kiti – smalsumo vedami, buvo ir tokių, kurie turėjo tikslą pagilinti tikėjimą. Jau po pirmųjų susitikimų „Alfa“ kurso dalyviai pajuto, kad tai, kas vyksta čia, yra gera. Jauki parapijos namų aplinka, nuoširdūs, malonūs ir įkvepiantys vadovai, draugiški ir bendraujantys dalyviai yra tai, ko laukia kiekvienas kursų dalyvis. Du kartus „Alfa“ kurso dalyviai turėjo galimybę išgirsti gyvus liudijimus – paskaitas, kurias skaitė kan., relig. m. mgr., teol. lic. Andriejus Sabaliauskas bei uolus „Alfa“ kursų dalyvis, Pajūrio Švč. Trejybės parapijos klebonas, kun. relig. m. mgr. Antanas Mačius.

Atmintis gyva, nes liudija...

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prie žuvusių laisvės gynėjų portretų

Liudyti tiesą – mūsų pareiga... Sausio 13-oji kasmet kviečia atminti ir liudyti tiesą, kuri yra mūsų valstybės gyvenimo dalis.

Biržus nuo pat ryto šildė šios atmintinos dienos laužai šaltame žiemos sniege ir žmonių širdyse.

Biržų Kaštonų pagrindinės mokyklos bendruomenė neabejinga istorinei praeičiai. Prasmingai prisiminti sausio 13-osios įvykiai ir paminėta visuotinė pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“.

Pirmoji pamoka pradėta dešimčiai minučių languose uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Mokyklos tikybos mokytojas kun. Ernestas Želvys pakvietė penktokus į Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Mokiniai su savo mokytoju ir direktoriumi Vytautu Stanulevičiumi į bažnyčią vyko susikaupę ir rimti. Čia kunigas Ernestas su mokiniais kuria kompoziciją: kryžius, apjuostas Lietuvos trispalve, nuo kurios nutęstos dvi raudonos juostos su žuvusiųjų nuotraukomis ir žvakėmis. Jos uždegtos prie 14 Lietuvos laisvės gynėjų nuotraukų.

Dievo Žodis skleidžiasi Alytaus miesto bendruomenėje

Aldona KUDZIENĖ

Šv. Benedikto gimnazijos direktorius Vytautas Bigaila apžvelgė ugdymo įstaigos nueitą kelią: jos kūrimąsi, išaugimą per 20 metų nuo pradinės mokyklos iki gimnazijos

Kalėdų žinia turi daug įvairiausių aspektų, bet vienas iš pagrindinių yra tai, kad, atėjus laiko pilnatvei (Gal 4, 4), Dievas prabilo į žmones per savo Sūnų Jėzų, tapusį žmogumi, paaukojusį gyvybę, kad išgelbėtų pasaulį iš nuodėmių, ir vėl prisikėlusį. Dievas daug pasakė ir tebekalba visiems, gyvenantiems XXI amžiuje, savo Sūnaus meilės pavyzdžio bei jo įsteigtos Bažnyčios dėka. Ta intencija Alytaus dekanatas ir viešoji įstaiga „Dienos namai“ antrąją Kristaus gimimo iškilmių dieną miesto visuomenę pakvietė į dvasinį renginį pakalbėti, paklausyti, padiskutuoti tema „Ir Žodis tapo kūnu, ir gyveno tarp mūsų...“

Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis

Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Jas aukojo kun. Rimantas Venslova iš Šv. Kazimiero parapijos bei Alytaus dekanas, klebonas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis. Antrąją Kalėdų dieną liturgijoje minimas šv. Steponas, išsimokslinęs žydas, atsivertęs į krikščionybę, diakonas, pirmasis kankinys, paaukojęs gyvybę dėl tikėjimo I amžiuje. Pamoksle svečias iš Šv. Kazimiero parapijos atkreipė dalyvių dėmesį į Stepono asmenyje jaučiamą ypatingą meilę Dievo Evangelijai. Dvasininko liudijimu, matome, kad jis negaili nieko, net savo gyvybės, dėl to, ką myli. Anot pamokslininko, mums, kaip krikščionims, labai svarbu, kad sugebėtume eiti Viešpaties parodytu keliu, mokydamiesi mylėti Dievą bei artimą ir būtume tokios širdies, kaip šv. Steponas.