|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Dėkota geradariams
Tytuvėnų Gyvojo Rožinio draugijos nariai 2016 metais daug keliavo. Tokios piligriminės kelionės, ypač jei reikia nusigauti į Lietuvos pakraščius, nemažai kainuoja, o didžioji draugijos narių dalis pensininkai. Tad pagalba ir parama šiems žmonėms labai praverčia. Organizuodama popietę geradariams, Teresė Barkauskienė, Tytuvėnų Gyvojo Rožinio draugijos vadovė, nusprendė padėkoti ne tik tiesiogiai pagelbėjusiems, bet ir kitiems Tytuvėnų krašto patriotams, kurie paremia ir palaiko miestelio perlą Tytuvėnų Mergelės Marijos, Angelų karalienės, bažnyčią bei vienuolyną. Įžanga į popietę tapo šv. Mišios, kurias aukojo Tytuvėnų parapijos klebonas kun. Rimantas Žaromskis. Jose susirinkusieji meldėsi už gera darančius, prašydami jiems stiprios sveikatos, ištvermės, savitarpio supratimo, vienas kito palaikymo, meilės, šv. Jono Pauliaus II ir palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimo, švč. Mergelės Marijos nuolatinės globos, Dievo Gailestingumo malonių ir palaimos. Po to svečiai ir Gyvojo Rožinio draugijos nariai rinkosi į Piligrimų centro refektorinę salę. Čia vyko geradarių pagerbimas ir mažas koncertas. Visus Kepurine sveikino kultūros centro šokėjos. Kaip pabrėžė Gyvojo Rožinio draugijos vadovė, tokia Geradarių šventė vyko pirmą kartą. Popietę moteris pradėjo Jono Jakšto posmais. Nuskambėjo ir tokie žodžiai: Belieka mums išmokti gerumo, atlaidumo ir meilės didelės, gilios. Tačiau iš ko? Iš vienas kito... Tų, kuriems už meilę, gerumą ir dosnumą draugijos vardu paruoštos padėkos, kelios dešimtys, tik gaila, kad daug geradarių į jiems rengtą šventę neatvyko. Už gerus darbus pagerbti Tytuvėnų parapijos klebonas kun. Rimantas Žaromskis, Salomėja Apukienė, Nijolė ir Romas Čerkauskai, Jonas Jagminas, Vladas Kalvaitis, Stefa Kušleikienė, Regina ir Aloyzas Levickai, Angelė ir Pranas Ličkai, Vida ir Virginijus Pikučiai, Irena ir Česlovas Raicevičiai, Rita ir Egidijus Puidokai, Emilija ir Bronius Rudzevičiai, Irena ir Antanas Svaldeniai, Irena Vasiliauskienė ir daug kitų. Koncertą parengė Tytuvėnų kultūros centro muzikinių kolektyvų vadovas Regimantas Zenauskas su kolega Vytautu Šlivinsku. Jiems darniai pritarė keturios Gyvojo Rožinio draugijos moterys. Intarpuose pasisakė pagerbtieji asmenys. Visų jų kalbos skirtos gerumui, mokėjimui dalintis arba tam reiškiniui, kai nukeliaujama visai į kitą pusę nuo gerų darbų. Apie tai samprotavo rašytojas Vladas Kalvaitis. Pateikęs visų dėmesiui Eduardo Mieželaičio eilėraštį Per pasaulį keliauja žmogus..., jis įtaigiai ir su tam tikru sarkazmu perteikė priešišką sovietinių laikų poeto požiūrį į užsienyje prieglobstį suradusį Bernardą Brazdžionį (prieškariu šis poetas parašė eilėraščių ciklą Per pasaulį keliauja žmogus). Pasak rašytojo V. Kalvaičio, tai tikrai nėra geradarystės iliustracija. Tytuvėniškis Bronius Rudzevičius visiems atskleidė, kokiu būdu Tytuvėnai užmezgė ryšius su Lenkijos miestu Miastko, kaip į Tytuvėnus atkeliavo šv. popiežiaus Jono Pauliaus II relikvija ir kaip įrengta šv. popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčia. Vyras džiaugėsi, kad ir jis galėjo prisidėti prie šio svarbaus darbo. Seniūnas Romas Čerkauskas daug nešnekėjo, padėkojo Gyvojo Rožinio draugijos vadovei už sumanytą šventę, nes pats suvokia, kaip yra sunku prašyti paramos, šimtą kartų maloniau yra duoti, o patirtis sako, kad dosnumas visada grįžta geru žodžiu, smagiu nusiteikimu ar kitais dvasiniais dalykais. Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis, kone prieš tris dešimtmečius dirbęs Pagryžuvyje, svarstė, kokie kartais žmonės yra savanaudiški, vadovaujasi tik naudos principu, bet maloniai prisiminė anų laikų bendradarbius pagryžuviškius. Klebono darbais, bendradarbiavimu su vietos valdžia bei žmonėmis, gražėjančiu miesteliu žavėjosi tytuvėniškė Irena Svaldenienė. Šventėje paskutinis kalbėjo, pats savo kalbą pavadinęs pamokslu klebonas kun. R. Žaromskis. Jis džiaugėsi visais žmonėmis, kurie ištiesia pagalbos ranką bėdai nutikus. Tačiau, pasak klebono, yra ne tik materiali parama, nes geras žodis, užuojauta, šypsena dažnai sustiprina ir suteikia sparnus. Po nelaimės nušvito Tytuvėnų bažnyčia, bet klebonas labiau džiaugėsi kita bažnyčia žmonėmis. Jis linkėjo visiems Dievo palaimos ir stiprybės, dėkojo Gyvojo Rožinio draugijai už dėmesį geradariams, o baigdamas priminė a.a. vyskupo Vladislovo Michelevičiaus žodžius: Geras padėkojimas yra paskatinimas duoti daugiau. Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Teresė Barkauskienė apibendrino, kad tytuvėniškiai ne tik moka bendrauti, susiburti maldai, bet ir šauniai linksminasi. Išties gera nuotaika lydėjo Gyvojo Rožinio draugijos narius ir jų svečius visą popietę. Ir reikia tikėtis, kad išsipildys renginį vedusios Teresės Barkauskienės palinkėjimai, kad ūkininkai užaugintų gausų derlių, miškų savininkai ir verslininkai saugotų miškus, sėkmingai plėtotų verslą, kad lentpjūvėse nepritrūktų medienos, kad visi būtų sveiki, stiprūs, nepalūžtų, susidūrę su sunkumais, kad lydėtų Dievo palaima ir švč. Mergelės Marijos globa. Bronislava Buchienė Tytuvėnai, Kelmės rajonas
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |