Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Dievo Žodis skleidžiasi Alytaus miesto bendruomenėje

Aldona KUDZIENĖ

Šv. Benedikto gimnazijos direktorius Vytautas Bigaila apžvelgė ugdymo įstaigos nueitą kelią: jos kūrimąsi, išaugimą per 20 metų nuo pradinės mokyklos iki gimnazijos

Konferencijos vedėja Kristina Bondareva pristato Muzikos mokyklos styginių kvartetą: sesutes Eriką ir Gabiją Krikščiūnaites, Izabelę Gervelytę, Kristiną Zubrickaitę.

Kalėdų žinia turi daug įvairiausių aspektų, bet vienas iš pagrindinių yra tai, kad, atėjus laiko pilnatvei (Gal 4, 4), Dievas prabilo į žmones per savo Sūnų Jėzų, tapusį žmogumi, paaukojusį gyvybę, kad išgelbėtų pasaulį iš nuodėmių, ir vėl prisikėlusį. Dievas daug pasakė ir tebekalba visiems, gyvenantiems XXI amžiuje, savo Sūnaus meilės pavyzdžio bei jo įsteigtos Bažnyčios dėka. Ta intencija Alytaus dekanatas ir viešoji įstaiga „Dienos namai“ antrąją Kristaus gimimo iškilmių dieną miesto visuomenę pakvietė į dvasinį renginį pakalbėti, paklausyti, padiskutuoti tema „Ir Žodis tapo kūnu, ir gyveno tarp mūsų...“

Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis

Konferencija prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Jas aukojo kun. Rimantas Venslova iš Šv. Kazimiero parapijos bei Alytaus dekanas, klebonas, garbės kanauninkas Arūnas Užupis. Antrąją Kalėdų dieną liturgijoje minimas šv. Steponas, išsimokslinęs žydas, atsivertęs į krikščionybę, diakonas, pirmasis kankinys, paaukojęs gyvybę dėl tikėjimo I amžiuje. Pamoksle svečias iš Šv. Kazimiero parapijos atkreipė dalyvių dėmesį į Stepono asmenyje jaučiamą ypatingą meilę Dievo Evangelijai. Dvasininko liudijimu, matome, kad jis negaili nieko, net savo gyvybės, dėl to, ką myli. Anot pamokslininko, mums, kaip krikščionims, labai svarbu, kad sugebėtume eiti Viešpaties parodytu keliu, mokydamiesi mylėti Dievą bei artimą ir būtume tokios širdies, kaip šv. Steponas.

„Bėkite nuo tų, kurie nori jus užkrėsti piktumu“

Po šv. Mišių norintieji prasmingai praleisti antros Kalėdų dienos popietę pasuko į miesto teatrą. Šį kartą teatro kavinėje susirinkta padiskutuoti apie Dievo Žodžio įsikūnijimo slėpinius anuomet ir šiandieniniame gyvenime. Po muzikinės įžangos renginio vedėjos, „Dienos namų“ direktorės Kristinos Bondarevos pakviesta sveikinimo žodį tarė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė. Ji linkėjo, kad Kalėdų žinia ilgai gyventų kiekvieno širdyje, artimo meilės ir gerovės šeimose.

Apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė Emilija Krušinienė kalbėjo apie viešoje erdvėje vartojamus žodžius, pastebėdama, kad klubo išleistoje kūryboje nėra vulgarizmų, piktų minčių, linkėjo visiems kuo daugiau pasakyti gerų, švelnių žodžių, pavirstančių prasmingais darbais.

Kun. R. Venslova gvildeno temą „Kaip Dievo meilė Jis atėjo ir atnešė mums šviesą“. „Turiu daug klausimų, bet jie – ne jums, jie sau pačiam. Kalėdų šventės primena, kad Dievas dovanoja savo meilę (per Sūnų) žmonėms. Kartais jie nori labai daug gauti, o nemoka duoti. Šeimoje vienas vyras sako: „Iš kur man meilės imti, jei niekas to neišmokė?“ Žmona liepė pakelti akis į medyje susikrautą paukščio lizdelį, stebėti savo vaikus maitinančius sparnuočius ir iš jų pasimokyti meilės artimui. Ar pastebėjote, kaip pasikeičia žmogus, pasidaro laimingas, kai pavyksta jį išklausyti, paguosti? Bėkite, saugokitės tokių, kurie nori jus užkrėsti savo piktumu“, – kalbėjo dvasininkas.

„O muzika ar yra žodis?“

Įžvalgomis apie Dievo Žodį pasidalino Alytaus mokslininkų draugijos „Vizija“ narės socialinių mokslų dr. Ramutė Orenienė ir prof. dr. Aldona Vilkelienė. „Nuo rugsėjo esu pensininkė. Šis laikas buvo mąstymo laikas. Ką reiškia būti pensininku? Tai – metas, pilnas buvimo ir pajautimo, kam anksčiau neturėjau laiko. Pirmiausia, kad daug daugiau laiko randu sau ir savo artimiesiems, pasivaikščiodama gamtoje, atrandu tą nuostabų Kūrinijos grožį“, – teigė buvusi Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja dr. R. Orenienė. Mažametės vaikaitės, su kuriomis ji dabar turi galimybių ilgiau pabendrauti (jos buvo kartu ir renginyje), klausė, kas yra Dievas, kur Jis gyvena? Kas yra pragaras, rojus? Psichologės išsilavinimą turinti močiutė atsakė, kad viską apibūdina meilė, kokią mums per įsikūnijusį Žodį (savo Sūnų) dovanoja Dievas. Klausimas (tikėjimo), kaip mes sugebame tą meilę priimti. Pasak prelegentės, kai žiūrime į kitą žmogų, matome Dievo Sūnaus veidą, nes Jis žmogų sukūrė „pagal savo paveikslą“ (Pr 1, 27), matome meilę jo akyse, šypsenoje, darbuose. Diskutuojant su anūkėmis, prieita prie išvados, kad ten, kur mylima, yra rojus, o buvimas be meilės yra kaip pragaras, tada kyla karai, žudomi žmonės, nes trūksta meilės artimiesiems, buvimo kartu su jais. Baigdama mokslininkė linkėjo savo artimųjų veiduose vis dažniau įžvelgti Kristų, kuris myli visus.

Alytaus muzikos mokyklos direktorė prof. dr. A. Vilkelienė kalbėjo apie Dievo Žodžio įsikūnijimą šiandien. Kaip tas žodis atsiranda mūsų visuomenėje ir kuo jis virsta? Juk kiekvienas žodis turi prasmę. Kartais žodžiai ir jų prasmės džiugina, kartais liūdina. Žodis gali pakelti, pakylėti, jis atskleidžia, kokios mūsų vertybės. „O muzika ar yra žodis? Taip, vaikai ne vienerius metus tuos muzikos žodžius dėjo, kad galėtų jums pasakyti, pagroti. Kol vaikai mokosi muzikos kalbos, jų į didžiąją sceną neleidžiame“, – tikino direktorė. Ją džiugiai nuteikė ugdytinių išsakomos vertybės. Paklausti, ką labiausiai vertina muzikos mokykloje, moksleiviai teigia, kad mandagų elgesį. Jie vieni kitiems padeda, jaučia pagarbą. Pasak prelegentės, geras žodis, pakartotas daug kartų, virsta vertybe. Bet vertybė pati savaime negyvena. Ji tik tada tampa vertybe, kai virsta pastoviu, nuolatiniu elgesiu. Ir tada pamatome, kokius žodžius užauginome, kokie žodžiai „gyvena tarp mūsų“.

Šv. Benedikto gimnazija – Dievo Žodis, atsiųstas miesto visuomenei

Dvidešimt metų gyvuojančios Šv. Benedikto gimnazijos bendruomenei atstovavo keletas narių. Pakviestas pasidalinti įžvalgomis, gimnazijos direktorius Vytautas Bigaila pristatė neseniai išleistą knygą „Žodžiai mokyklai“, pagarsino keletą savų minčių: „Neužmirštami šventi mokyklos vakarai prieš Kūčias, kada Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila kartu su vietos dvasininkais aukoja šv. Mišias gimnazijos Gailestingumo koplyčioje, taria nuoširdų, viltingą žodį, tie vakarai su kalėdaičių laužymu, palinkėjimais, įsimintini visam likusiam gyvenimui… Iš visų labiausiai šviečia pirmųjų, 2003 metų 25 abiturientų, nepabūgusių tuo laiku mokytis kitokioje, krikščioniškas tradicijas puoselėjančioje mokykloje, veidai… Visa tai – mūsų gimnazijos turtas: ir 14 abiturientų laidų su 855 mokiniais (48 gavo brandos atestatus su pagyrimu), ir sugebėjimas ne tik neiškristi iš bendro esančių gimnazijų mieste ir šalyje konteksto, netgi būti pirmose gretose vertinant akademinius pasiekimus, reitinguojant ar tiesiog skatinant asmenybės tobulėjimą“. Alytaus dekanas g. kan. A. Užupis į užtarnautą poilsį išeinančiam direktoriui V. Bigailai dėkodamas už nuoširdų bendradarbiavimą prisiminimui įteikė istorinį albumą „Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios“.

Trijų gimnazijos laidų auklėtoja istorijos mokytoja metodininkė Nijolė Prieskienienė bei Šv. Benedikto ateitininkų kuopos vadovė, rusų kalbos mokytoja metodininkė Janina Aleknavičienė irgi pasidalijo savo daugiametės patirties rezultatais. Kalbėjo buvęs ilgametis direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams ir sveikuolių klubo „Ryžtas“ pirmininkas Vytautas Mockevičius. „Jeigu pametame pinigus ar prarandame draugus – ne bėda. Ir turtus galima atstatyti, draugų naujų susirasti. Kai prarandamas laikas, niekaip jo nesugrąžinsi. Laiką reikia branginti ir kuo gražesniais žodžiais bei darbais užpildyti“, – linkėjo susirinkusiems V. Mockevičius.

Kalbėta žodžiais, eilėmis, muzika

Beveik dvidešimt metų glaudus bendradarbiavimas „Dienos namus“ sieja su Alytaus valstybiniais vaikų globos namais. Jų vadovas Romutis Žebuolis teigė, kad direktorės Kristinos vadovaujama viešoji įstaiga dar praėjusiame amžiuje ėmėsi sektinos misijos – Dievo žodžio įkūnijimo Vaikų globos namų auklėtiniams. Toje aplinkoje, kur vaikai augo prieš apgyvendinant juos valdiškuose namuose, Jėzus Kristus ir Jo mokymas buvo anekdotų turinyje. Prelegento įsitikinimu, nelengva dvasingumą buvo skiepyti jų vaikams, tačiau per daugybę neformalių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo didžioji dauguma ugdytinių, tęstinio krikščioniško projekto „Dorybių mokyklėlė“ dėka stiprėjo auklėtinių tikėjimas, meilė artimui, gerėjo jų elgesys.

R. Žebuolis dėkojo už dvasingą globą ir pagalbą, kurios jo vadovaujamiems namams labai reikėjo.

Daug gražių minčių tarp pranešimų išsakė „Tėkmės“ atstovai – Emilija Krušinienė ir Albinas Rauličkis. Jie eilėraščio žodžiu kalbėjo klausytojams apie Kalėdų šviesą, gyvenimo svajones, meilę Lietuvai. Popietę miesto teatre lyriniais styginių instrumentų garsais nuspalvino Muzikos mokyklos smuikininkės Evelina Sinkevičiūtė, Laura Miškinytė, kanklininkės Toma Mensevičiūtė, Miglė Savukynaitė bei styginių kvarteto atlikėjos sesutės Erika ir Gabija Krikščiūnaitės, Izabelė Gervelytė, Kristina Zubrickaitė, atlydėtos savo nuoširdžių pedagogių Ritos Frendzelienės, Ingridos Kriščiūnienės, Editos Radvilavičienės.

Alytaus dekanas g. kan. A. Užupis reziumavo: „Malonu su visais pasidžiaugti Kalėdų stebuklu. Jau ne pirmą kartą taip susirenkame. Aš – tik šio sumanymo palaikytojas, o iniciatyva – Kristinos Bondarevos. Daug prasmių išgirdome, kas yra tas Žodis. Ar gerai, ar blogai kalbame, ištartas žodis nesugrąžinamas“. Dekanas dėkojo renginio lektoriams, menininkams, dalyviams, organizatoriams, techniniam personalui, savanoriams Juozui Makauskui, Gemai Gocentienei, Aldonai Gališanskienei. Konferencijos vedėja K. Bondareva, prisiminusi iškalbingą evangelinį Dievo Motinos atsiliepimo pavyzdį, kurio dėka Žodis tapo kūnu, atsisveikindama pastebėjo, kad veiksmingas atsiliepimas ir bendradarbiavimas šiandienos gyvenime – labai svarbūs dalykai.

Zenono Šilinsko nuotraukos

© 2017 „XXI amžius“