Audros laužė –
nepalūžom

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas „Naujajam amžiui“ skyrė 9000 eurų projektui „Audros laužė – nepalūžom“ „XXI amžiaus“ laikraštyje. vykdyti. Projekto rubrikos: „Akistata su Tėvyne“, „Dezinformacijos labirintuose“, „Eterio balsai iš anapus“, „Gailestingumas – lietuvių tautos bruožas“, „Kova be taisyklių“, „Laikas ir žmonės“, „Laisvės daigai nelaisvės tamsoje“, „Likimai“, „Nelietuviai – Lietuvai“, „Partizanų kovų ir disidentų darbų atspindžiai literatūroje“, „Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius“, „Valstybės kūrėjai“, „Žmogaus dvasia – neįveikiama“.

Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

Pijus XII: Hitlerio Popiežius ar gelbėtojas nuo nacizmo

Popiežius Pijus XII

Ateistinėje Sovietų Sąjungoje vis buvo įrodinėjama, kad popiežius Pijus XII ne tik nekovojo su nacistine ideologija, bet netgi ją palaikė. Kaip žinoma, dėl priešiškos tam tikrų jėgų propagandos pastaraisiais dešimtmečiais irgi iškilo nemažai kontroversijų ir net kaltinimų Pijui XII, kad jis neva nepakankamai aktyviai gynė nacių genocidą patyrusius žydus. Tokių nuostatų laikėsi, kaip bebūtų gaila, ir kai kurie katalikai, atstovaujantys liberaliajai krypčiai. Netgi neseniai, 1999 metais, buvo išspausdinta Džono Kornvelo (John Cornwell) knyga „Hitler’s Pope“ („Hitlerio Popiežius“), kurios jau vien pavadinimas rodo, kokią poziciją aiškina autorius. Betgi, kaip dabar rodo pamažu vis atskleidžiami dokumentai, popiežius Pijus XII, tikrai nuoseklus kovotojas su komunistine ideologija bei praktika, nė kiek ne mažiau nusipelnė ir Katalikų Bažnyčios kovoje su nacizmu ir konkrečiai su Hitlerio diktatūra. Apie Katalikų Bažnyčios ir popiežiaus Pijaus XII (1939–1958) įsitraukimą į kovą prieš nacius 2015 metais išleistoje knygoje „Šnipų Bažnyčia: Popiežiaus slaptasis karas prieš Hitlerį“ („Church of Spies: The Pope’s Secret War Against Hitler“) jos autorius amerikietis Markas Rieblingas (Mark Riebling) kruopščiai analizuoja viską, kas susiję su popiežiumi Pijumi XII šia tema – ką jis iš tiesų nuveikė, o ko nepadarė Hitleriui esant valdžioje ir nacių bei fašistų skleidžiamo blogio akivaizdoje. Nuodugniai gilindamasis į Vatikano archyvų medžiagą bei kitus dokumentų šaltinius, M. Rieblingas atskleidžia, kad Pijus XII nebuvo abejingas tam, kas vyksta, tačiau atkakliai kariavo savąjį karą prieš Hitlerį, siekdamas diskredituoti jo tikslus ir netgi nušalinti nuo valdžios.

Laikas ir žmonės

Dievui ir Tėvynei plakanti širdis

Julė KILČIAUSKIENĖ

Šimtametis Pranas Žiauberis, apjuostas jubiliejine tautine juosta, su artimiausiais žmonėmis

Vasario 26 dieną 12 valandą Kauno Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 6) buvo švenčiamas Lietuvos šaulio savanorio, LLKS Kęstučio apygardos partizano ir politinio kalinio, LPKTS Šilalės filialo nario Prano Žiauberio gimimo šimtmečio jubiliejus, kaip padėka Dievui už tikėjimo, meilės Tėvynei, tvirtybės bei ištikimybės suteiktą dovaną jubiliatui ir visiems Laisvės gynėjams.

Pr. Žiauberio šeimos, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios parapijos jaunų šeimų ratelio bei LKD kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos pastangomis į senąją Prisikėlimo bažnytėlę bendrai maldai rinkosi jubiliato giminės ir artimieji, Laisvės kovų dalyviai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, svečiai iš Šilalės, kariai savanoriai ir patriotai. Jubiliejui vadovavusi vienuolė Ramutė Budvytytė šventę pradėti pakvietė vaikus. Skambant giesmei, paskui nešamą kryžių tėvelių lydimi parapijos mažiausieji su Lietuvos vėliavėlėmis nuo bažnyčios durų iškilmingai ėjo prie altoriaus. Šv. Mišias aukojęs buvęs politinis kalinys, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ homilijoje supažindino su Pr. Žiauberio biografija. Ganytojas kvietė visus savo gyvenimą kurti pasitikint Dievu, kuris gali išsklaidyti visas sutemas, kaip tai atsitiko daugybei kovotojų už tautos laisvę ir tikėjimą.

Valstybės kūrėjai

„Aš nepasidariau lietuviu, aš esu juo gimęs“

165-osioms Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio gimimo metinėms

Vilmantas KRIKŠTAPONIS

(Tęsinys. Pradžia nr. 9.)

Toliau kun. J. Tumas-Vaižgantas rašo: „Bet jei pasitaiko laimingų išminčių, tai jau tikrai esti kuo pasidžiaugia. Tokia išmintimi laikau Gabrielių Landsbergį.

Savo klasės ir giminėms jeibėms ir savumais, žinai, ir jis netesėjo nusikratyti – tai kelių kartų darbas, ne vieno gero noro; tai paliko jo, taip sakant, privatiniams dalykams. Bet sukurstytas ir įtrauktas į tam tikras lietuvių visuomenės gyvenimo vėžes, jis visą jau laiką išliko nuosakus ir savo apsiėjimais lietuvių tautybei visai ištikimas.

Gabrielius Landsbergis buvo „litvomanas“. Taip tie mūsų bajorai, kurie buvo Lietuvą paniekinę, pakrikštijo tuos savo brolius bajorus ir ne savo brolius demokratus, kurie pirmieji buvo užsiliepsnoję nauja idėja – nužerti nuo lietuvių sielos pelenus, kuriais kaimynai buvo juos apkasę, ir įpūsti jiems tautinį supratimą. Pravardžiuodami lenkai manė lietuvius pašaipa užmušią. Silpnavalius ir užmušė, tik ne tokios taurios dvasios žmones, kaip G. Landsbergis. Jis mielai priėmė primetamą jam manijos ligą ir drąsiai pasakė savo srities žmonėms:

Algirdo Juliaus Greimo metai

Žymaus mokslininko atminimui skirti filatelijos produktai ir renginiai

Vytautas BAGDONAS

Pašto ženklas 100-osioms Algirdo Juliaus Greimo gimimo metinėms. Dailininkė – Aušrelė Ratkevičienė

Šiais metais kai kuriose pasaulio šalyse ir daugelyje Lietuvos vietovių bus minimos 100-osios žymaus mokslininko, garsaus kalbininko, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjų, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, lingvisto, eseisto, profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) gimimo metinės. Kovo 9 dieną jam būtų sukakę 100 metų. Šiam iškiliam jubiliejui numatoma skirti pačius įvairiausius renginius. 2015-ųjų metų lapkričio pabaigoje Paryžiuje (Prancūzija) vykusioje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO (United Nations Educational, Scentific and Cultural Organization) Generalinėje konferencijoje buvo paskelbtas UNESCO ir valstybių narių 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašas. Į jį įtraukta daugiau kaip 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Šiame sąraše yra ir 100-osios prof. A. J. Greimo gimimo metinės.

Algirdo Juliaus Greimo metai

Pėdsakai Kunigiškiuose

Algirdas Julius Greimas su savo motina Konstancija Mickevičiūte-Greimiene tuo metu, kai šeima gyveno Kunigiškuose Nuotrauka iš lankstinuko „Algirdo Greimo vaikystė“

Į svarbiausių vietovių, susijusių su prof. A. J. Greimu, sąrašą patenka ir Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Kunigiškių I kaimas. Čia buvo pirmoji būsimojo mokslininko nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje. Berniukas gimė 1917 metų kovo 9-ąją Tuloje (Rusija), kur jo tėvas Julius Greimas dirbo Pirmojo pasaulinio karo metu evakuotų lietuvių pradžios mokyklos mokytoju. 1918 metų vasarą mokytojas Julius Greimas su žmona Konstancija Mickevičiūte-Greimiene ir vaikais – septynmete dukra Gražina bei vienerių metukų sūnumi Algirdu Juliumi – grįžo į Lietuvą. Iš Tulos parvykęs mokytojas vėl buvo įdarbintas toje pačioje Svėdasų krašte veikusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, kur jam teko dirbti ir anksčiau – 1913–1915 metais. Erdviame mokyklos pastate buvo įrengti ir butai mokytojams, tad šiame name Greimų šeima ir apsigyveno. 1919-aisiais Greimai iš Kunigiškių išsikraustė į Kupiškio kraštą, paskui apsigyveno ir kitose vietovėse, nes anuomet mokytojams gana dažnai tekdavo keisti darbo vietas...