Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Atsivertimo ir vilties kelionė

Popiežius Pranciškus apmąsto atsakingą Gavėnios šventimą

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus vadovauja Gavėnios pamaldoms

Pirmąją Gavėnios savaitę (kovo 5–10 dienomis) popiežius Pranciškus su savo bendradarbiais Šventojo Sosto institucijose praleido Aričijos miestelyje netoli Romos, kur Dieviškojo Mokytojo rekolekcijų namuose dalyvavo žymaus pamokslininko pranciškono kunigo Džiulijo Mikelinio (Giulio Michelini) vadovautose dvasinėse pratybose. Asyžiaus teologinio instituto profesoriaus kunigo Dž. Mikelinio OFM meditacijos buvo sutelktos į Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą pagal šv. Mato Evangeliją. Tą komentarą, publikuotą knygoje, jis yra padovanojęs Šventajam Tėvui, kuris ir nusprendė pasiūlyti jam pravesti Gavėnios rekolekcijas Romos kurijos nariams.

Tačiau ir popiežius Pranciškus, kuris priklauso Jėzaus Draugijai ir yra patyręs dvasinių pratybų vedėjas, praėjusią savaitę pradėdamas Gavėnios šventimą, išsakė įsimintinų minčių dėl tos 40 dienų trunkančios dvasinės kelionės svarbos. Jo mokyme pažymima, kad šioje atsivertimą skatinančioje piligrimystėje, įsipareigojus ištikimai sekti Kristų, žengiama į Velykų džiaugsmą, Dievo išganomosios meilės triumfą, priimant su amžinojo gyvenimo dovana.

Atsimainymas

Kun. Vytenis Vaškelis

Kaip Dievo sukurta saulė apšviečia žemę ir žadina gamtą pakilti gyventi, taip iš atsimainiusio Jėzaus sklindanti šviesa simbolizuoja, kad, kai Jis bus pakeltas ant kryžiaus, visus patrauks prie savęs. Su tikėjimu žiūrėti į Nukryžiuotąjį, tolygu matyti tikrąją Jo atsimainymo esmę – nužudytąjį Avinėlį, kuris, kaip apmiręs kviečio grūdas, prasmegs žemės įsčiose ir trečiąją dieną savuoju Prisikėlimu iš šaknų perkeis žmonijos būtį.

Trys Jėzaus mokiniai, pamatę Jį ant kalno spinduliuojantį saule, buvo apstulbę, ir jų racionalus mąstymas užsiblokavo. Jie kaip ištroškusieji tegalėjo gerti šį gyvąjį vandenį, kuris liejosi iš persimainiusio Viešpaties kūno ir juos svaigino... Savaime suprantama, kad su atsimainiusiu Kristumi, spinduliuojančiu į mokinių širdis įmagnetinto patrauklumo šviesą, norėjosi drauge būti be atvangos... Nors apaštalas Petras, trokšdamas „pagauti“ Atsimainiusiojo spindulius ir prašydamas leidimo statyti palapines, „nesižinojo, ką kalbąs“ (Lk 9, 33), bet jis tam tikra prasme buvo teisus, nes visų mūsų vardu Jėzui išreiškė į kiekvieno žmogaus širdį įdiegtą giliausią Jo ilgesį. Jį genialiai apibūdino šv. Augustinas: „Dieve, sukūrei mane sau ir nerami bus mano širdis, kol neatilsės Tavyje“. Taigi Petro noras statyti palapines – ne tik pastangos sustabdyti „užburiančią“ naujaip Apsireiškusiojo šviesą, bet čia slypi dangaus į žemę atėjimo kvietimo potekstė, kad žmonija su Viešpačiu susitaikytų ir Kūrėjas su savo mylimais kūriniais pasibučiuotų...

Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

Pijus XII: Hitlerio Popiežius ar gelbėtojas nuo nacizmo

Popiežius Pijus XII

Ateistinėje Sovietų Sąjungoje vis buvo įrodinėjama, kad popiežius Pijus XII ne tik nekovojo su nacistine ideologija, bet netgi ją palaikė. Kaip žinoma, dėl priešiškos tam tikrų jėgų propagandos pastaraisiais dešimtmečiais irgi iškilo nemažai kontroversijų ir net kaltinimų Pijui XII, kad jis neva nepakankamai aktyviai gynė nacių genocidą patyrusius žydus. Tokių nuostatų laikėsi, kaip bebūtų gaila, ir kai kurie katalikai, atstovaujantys liberaliajai krypčiai. Netgi neseniai, 1999 metais, buvo išspausdinta Džono Kornvelo (John Cornwell) knyga „Hitler’s Pope“ („Hitlerio Popiežius“), kurios jau vien pavadinimas rodo, kokią poziciją aiškina autorius. Betgi, kaip dabar rodo pamažu vis atskleidžiami dokumentai, popiežius Pijus XII, tikrai nuoseklus kovotojas su komunistine ideologija bei praktika, nė kiek ne mažiau nusipelnė ir Katalikų Bažnyčios kovoje su nacizmu ir konkrečiai su Hitlerio diktatūra. Apie Katalikų Bažnyčios ir popiežiaus Pijaus XII (1939–1958) įsitraukimą į kovą prieš nacius 2015 metais išleistoje knygoje „Šnipų Bažnyčia: Popiežiaus slaptasis karas prieš Hitlerį“ („Church of Spies: The Pope’s Secret War Against Hitler“) jos autorius amerikietis Markas Rieblingas (Mark Riebling) kruopščiai analizuoja viską, kas susiję su popiežiumi Pijumi XII šia tema – ką jis iš tiesų nuveikė, o ko nepadarė Hitleriui esant valdžioje ir nacių bei fašistų skleidžiamo blogio akivaizdoje. Nuodugniai gilindamasis į Vatikano archyvų medžiagą bei kitus dokumentų šaltinius, M. Rieblingas atskleidžia, kad Pijus XII nebuvo abejingas tam, kas vyksta, tačiau atkakliai kariavo savąjį karą prieš Hitlerį, siekdamas diskredituoti jo tikslus ir netgi nušalinti nuo valdžios.

Dievui ir Tėvynei plakanti širdis

Julė KILČIAUSKIENĖ

Šimtametis Pranas Žiauberis, apjuostas jubiliejine tautine juosta, su artimiausiais žmonėmis

Vasario 26 dieną 12 valandą Kauno Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 6) buvo švenčiamas Lietuvos šaulio savanorio, LLKS Kęstučio apygardos partizano ir politinio kalinio, LPKTS Šilalės filialo nario Prano Žiauberio gimimo šimtmečio jubiliejus, kaip padėka Dievui už tikėjimo, meilės Tėvynei, tvirtybės bei ištikimybės suteiktą dovaną jubiliatui ir visiems Laisvės gynėjams.

Pr. Žiauberio šeimos, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios parapijos jaunų šeimų ratelio bei LKD kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos pastangomis į senąją Prisikėlimo bažnytėlę bendrai maldai rinkosi jubiliato giminės ir artimieji, Laisvės kovų dalyviai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, svečiai iš Šilalės, kariai savanoriai ir patriotai. Jubiliejui vadovavusi vienuolė Ramutė Budvytytė šventę pradėti pakvietė vaikus. Skambant giesmei, paskui nešamą kryžių tėvelių lydimi parapijos mažiausieji su Lietuvos vėliavėlėmis nuo bažnyčios durų iškilmingai ėjo prie altoriaus. Šv. Mišias aukojęs buvęs politinis kalinys, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ homilijoje supažindino su Pr. Žiauberio biografija. Ganytojas kvietė visus savo gyvenimą kurti pasitikint Dievu, kuris gali išsklaidyti visas sutemas, kaip tai atsitiko daugybei kovotojų už tautos laisvę ir tikėjimą.

Šiaulių vyskupui įteiktas Šventojo Kazimiero ordino garbės medalis

Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui (dešinėje) įteiktas Lietuvos valstybės ir jos jaunimo globėjo Šv. Kazimiero ordino Garbės medalis, jis paskelbtas Šiaulių regiono tikėjimo sklaidos šviesuoliu

Kovo 4 dieną Šiaulių Katedroje Šv. Kazimiero ordinas Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui už veiksmingą ir patrauklią tikėjimo sklaidą bei nuoširdžią meilę žmonėms, Dievui ir Tėvynei įteikė Lietuvos valstybės ir jos jaunimo globėjo Šv. Kazimiero ordino Garbės medalį bei paskelbė Šiaulių regiono tikėjimo sklaidos šviesuoliu. Apdovanojimą įteikė Šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška-Eismontas ir Ordino garbės dama Loreta Bartkevičiūtė-Valienė.

Šv. Kazimiero iškilmės kovo 4 dieną Šiaulių Katedroje prasidėjo Šiaulių vyskupo E. Bartulio aukojamomis šv. Mišiomis. Giedojo Remigijaus Adomaičio vadovaujamas berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Susirinko neįprastai daug žmonių.

Šv. Kazimiero ordinas kasmet, Šv. Kazimiero dieną (kovo 4-ąją), nominuoja Šiaulių miesto bei regiono šviesuolį ir įteikia jam Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklą.

„Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų paguoda“ po restauracijos grįžo į Pivašiūnus

Rūta Evelina Šutinytė

Po daugiau nei metus trukusios restauracijos į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčią Pivašiūnuose vasario 20 dieną grįžo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda (Pivašiūnų Švč. Mergelė Marija)“ su karūnomis, aptaisais ir rėmu. Tai yra vienas iš seniausių ir meniškiausių šios šventovės dailės kūrinių, malonėmis garsėjantis ir tikinčiųjų itin branginamas Dievo Motinos atvaizdas. Sugrįžtančios Dievo Motinos paveikslo parapijiečiai labai laukė, o tos dienos rytinės šv. Mišias bažnyčioje paveikslo sugrįžimo proga aukojo klebonas mons. Vincas Baublys. Vidudienį pasitinkant paveikslą visi giedojo „O Marija, Pivašiūnų“.

„Stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas yra seniausias Pivašiūnų bažnyčios dailės kūrinys. Kasmet į Žolinės atlaidus jis sukviečia tūkstančius maldininkų. XIX amžiaus pradžioje pastačius medinę Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir Pivašiūnams tapus maldininkų traukos centru, stebuklingas paveikslas menine ir religine verte garsina ne tik šią šventovę, bet ir Pivašiūnus Lietuvoje ir pasaulyje. Džiaugiamės, kad šv. popiežiaus Jono Pauliaus II karūnuota Lietuvos Madona po restauracijos grįžta į istorinę vietą“, – sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Laisvės armijos idėjos puoselėtojų konferencija

Žemaitijos partizanų vadas Jonas Šilinskas įteikia apdovanojimą partizanų ryšininkei, tremtinei, LLA narei, Plungės rajono visuomenininkei Rozalijai Valiūnienei

Vasario 25 dieną Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje įvyko Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos (LLAKRS) konferencija, į kurią iš įvairių Lietuvos regionų susirinko arti 70 šios organizacijos atstovų. Iškilmingai sugiedojus himną ir pagerbus į amžinybę išėjusius bendražygius, renginio dalyviams muzikinį sveikinimą padovanojo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos atlikėjai. Po LLAKRS kapeliono kun. Sauliaus Bytauto OFM sveikinimo kalbos sąjungos pirmininkė Irena Giedraitienė (paskutinio Žemaitijos partizanų vado Vlado Montvydo dukra) pateikė 2016 metų organizacijos darbo ataskaitą. Be kita ko, pirmininkė pasidžiaugė pastaraisiais metais suaktyvėjusia organizacijos veikla, išaugusia naryste, ypač atsargos karininkų įsijungimu į jos gretas. Prisimintos pernai paminėtos 75-osios organizacijos metinės, dar kartą apžvelgtas LLA įkūrėjo ir pirmojo vadovo, brigados generolo Kazio Veverskio 1944 metų vasarą suburtų LLA karinių dalinių, pavadintų vanagais, heroizmas, partizaninis pasipriešinimas prasidėjus sovietinei okupacijai. Po ataskaitos vykusių diskusijų metu buvo nutarta sukurti K. Veverskio atminimo medalį. Nepamirštos ir legendinio karininko, kovotojo už Lietuvos laisvę Jono Semaškos-Liepos 110-osios gimimo metinės, Vlado Montvydo-Žemaičio medalio sukūrimo galimybė minint 65-ąsias jo žūties metines.

Algirdo Juliaus Greimo metai

Žymaus mokslininko atminimui skirti filatelijos produktai ir renginiai

Vytautas BAGDONAS

Pašto ženklas 100-osioms Algirdo Juliaus Greimo gimimo metinėms. Dailininkė – Aušrelė Ratkevičienė

Šiais metais kai kuriose pasaulio šalyse ir daugelyje Lietuvos vietovių bus minimos 100-osios žymaus mokslininko, garsaus kalbininko, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjų, lietuvių mitologijos tyrinėtojo, lingvisto, eseisto, profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) gimimo metinės. Kovo 9 dieną jam būtų sukakę 100 metų. Šiam iškiliam jubiliejui numatoma skirti pačius įvairiausius renginius. 2015-ųjų metų lapkričio pabaigoje Paryžiuje (Prancūzija) vykusioje Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO (United Nations Educational, Scentific and Cultural Organization) Generalinėje konferencijoje buvo paskelbtas UNESCO ir valstybių narių 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašas. Į jį įtraukta daugiau kaip 40 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbių datų. Šiame sąraše yra ir 100-osios prof. A. J. Greimo gimimo metinės.

Valstybės 100-mečiui – visų varpų skambesys

Lietuvos Kampanologų draugijos „Societas Companarum Lituaniae“ posėdžio dalyviai. Stovi (iš kairės): draugijos valdybos nariai Renatas Dūda, Romas Petras Šaulys, Saulius Stulpinas, prezidentas Leonardas Šablinskas, valdybos pirmininkas Gintautas Žalėnas, valdybos narys, karilionininkas Raimundas Eimontas. Sėdi (iš kairės): draugijos narė Liudmila Felčinskaja, valdybos narys Arvydas Karaška, atsakingoji sekretorė Audronė Telšinskienė, valdybos narys prof. Libertas Klimka

Vasario 27 dieną Ukmergės restorane „Vilkmergė“ vyko Lietuvos kampanologų draugijos „Societas campanarum Lituaniae“ išplėstinis valdybos posėdis (beje, kampanologija (viduramžių lotynų kalba campana – „varpas“, graikų kalba logia – „mokslas“, „mokslinis veikalas“) – mokslas apie varpus, kampanologas – mokslininkas, tyrinėjantis varpus). Draugijos prezidentas Leonardas Šablinskas susirinkusiuosius informavo apie draugijos įstatų įregistravimą. Posėdį vedė draugijos valdybos pirmininkas, mokslininkas, apgynęs disertaciją apie varpus, dr. Gintautas Žalėnas. Aptarta draugijos strategija ir pirmųjų svarbių visai Lietuvai darbų galimybės. Draugijos nariai norėtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui surengti iš įvairių Lietuvos bažnyčių ir kitų vietų surinktų nenaudojamų varpų parodą, šimto Lietuvos bažnyčių varpų fotoalbumą-katalogą ir Kultūros paveldo departamente saugomų varpų piešinių leidinį. Draugijos valdybos narys Romas Petras Šaulys pasiūlė prasmingą idėją, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės metu, 2018 m. vasario 16 d., tą pačią valandą suskambėtų visų Lietuvos bažnyčių varpai. Tai būtų svarbus žingsnis budinant tautos dvasią.

Algirdo Juliaus Greimo metai

Pėdsakai Kunigiškiuose

Algirdas Julius Greimas su savo motina Konstancija Mickevičiūte-Greimiene tuo metu, kai šeima gyveno Kunigiškuose Nuotrauka iš lankstinuko „Algirdo Greimo vaikystė“

Į svarbiausių vietovių, susijusių su prof. A. J. Greimu, sąrašą patenka ir Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Kunigiškių I kaimas. Čia buvo pirmoji būsimojo mokslininko nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje. Berniukas gimė 1917 metų kovo 9-ąją Tuloje (Rusija), kur jo tėvas Julius Greimas dirbo Pirmojo pasaulinio karo metu evakuotų lietuvių pradžios mokyklos mokytoju. 1918 metų vasarą mokytojas Julius Greimas su žmona Konstancija Mickevičiūte-Greimiene ir vaikais – septynmete dukra Gražina bei vienerių metukų sūnumi Algirdu Juliumi – grįžo į Lietuvą. Iš Tulos parvykęs mokytojas vėl buvo įdarbintas toje pačioje Svėdasų krašte veikusioje Kunigiškių pradžios mokykloje, kur jam teko dirbti ir anksčiau – 1913–1915 metais. Erdviame mokyklos pastate buvo įrengti ir butai mokytojams, tad šiame name Greimų šeima ir apsigyveno. 1919-aisiais Greimai iš Kunigiškių išsikraustė į Kupiškio kraštą, paskui apsigyveno ir kitose vietovėse, nes anuomet mokytojams gana dažnai tekdavo keisti darbo vietas...