Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kiek galime pasitikėti Seimo nariais tapusiais Lietuvos piliečiais

Edvardas ŠIUGŽDA

Šventinę Kovo 11-osios savaitę Lietuvos žmonių dėmesys krypo, deja, ne į tai, ko pasiekėme nuo 1990-ųjų, tačiau į kelias liūdnas ir net tragiškas istorijas. Pirmoji – tragiška Ievos Strazdauskaitės mirtis, kai keli jaunuoliai, užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, tapo žiauriais šaltakraujais žmogžudžiais. Antroji istorija – Seimo narys Kęstutis Pūkas ir jo gaimai vykdytas seksualinis priekabiavimas. Trečioji istorija yra susijusi su kitu Seimo nariu, buvusiu Seimo vicepirmininku Mindaugu Basčiu, jo ryšiais Rusijoje bei galimomis grėsmėmis mūsų nacionaliniam saugumui. Itin svarbi M. Basčio istorija, žeidžianti valstybės pagrindus.

VSD informacijoje apie M. Basčio ryšius su Rusijos interesams artimais žmonėmis rašoma, kad jis susitikinėjo su Piotru Vojeika, dirbusiu KGB. P. Vojeika (Vojeiko), gimęs 1949 metais, yra dirbęs Sovietų Sąjungos ir Lietuvos KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, netgi KGB rezidentūroje Suomijoje, nors formaliai buvo trečiasis SSRS ambasados sekretorius. Vėliau ėjo „Gazprom“ tarpininkės „Dujotekanos“ viceprezidento pareigas. P. Vojeika bendrauja su buvusiais Lietuvos ir Sovietų Sąjungos KGB darbuotojais, gyvenančiais Lietuvoje ir Rusijoje. Vienas tokių yra „Rusijos geležinkelių“ vadovas, buvęs žvalgybos-saugumo darbuotojas Vladimiras Jakuninas. P. Vojeika palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje darbuotojais, kai kurie jų siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Anot VSD, P. Vojeika prašė M. Basčio paramos sprendžiant „Dujotekanos“ bėdas dėl Kauno termofikacinės elektrinės, 2013 metais M. Bastys prašė finansinės paramos jam pažįstamiems asmenims, bet jie neįvardyti. Dar pirmaisiais draugystės su P. Vojeika metais, 2008-aisiais, M. Bastys prašė skirti paramą Kęstučio Smirnovo sporto mokyklai, nes siekė jo paramos. Taigi be visų kitų „biznio“ reikalų, M. Bastys derino su šiuo žmogumi paramą Vilkaviškio rinkimų apygardoje besireklamavusio K. Smirnovo sporto klubui „Audra“. M. Bastys pasakojo, kad jau 2008 metais jis prašė K. Smirnovo ir liberalcentristų palaikymo antrajame rinkimų ture Šakių vienmandatėje apygardoje. Kodėl socialdemokratas M. Bastys ieškojo tokios paramos liberalcentristui K. Smirnovui? Todėl, kad tada antrame ture K. Smirnovas bei didžioji dalis jo partijos narių Šakių rajone palaikė M. Bastį. P. Vojeika jam patvirtino, jog finansinė parama, skirta ir kitiems asmenims, pasieks nurodytą sąskaitą. Kas tie asmenys, nepatikslinama.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena

Kovo 11-osios minėjimas Seime Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

VILNIUS. Kovo 11 dieną, šeštadienį, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų įvyko Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Kalbėdamas iškilmingos ceremonijos metu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad meilė Tėvynei yra mūsų galingiausias ginklas, saugantis Lietuvą amžiams. Parlamento vadovas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną kvietė visus susirinkusius atrasti savo valstybę iš naujo, branginti svarbiausius Lietuvos istorijos momentus, didžiuotis jais. „Sveikinu visus šios prasmingos šventės – Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – proga! Esame visi reikalingi Lietuvai ir prisiminkime, kad tą nepakartojamą savasties ir taikaus, garbaus buvimo drauge jausmą saugo ir dovanoja tik laisva gimtinės žemė“, – trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje sakė V. Pranckietis.

Nepriklausomybės šalikas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su grupe Geležių gyventojų, kurie Seime rodė į kamuolį suvyniotą Nepriklausomybės šaliką

Panevėžio rajono Geležių miestelio gyventojai beveik mėnesį darbavosi megzdami trispalvį šaliką ir kovo 9-ąją juo iškilmingai apjuosė aikštę. Jų akcija buvo skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti, todėl jis pavadintas Nepriklausomybės šaliku. O kovo 11-ąją apie 30 Geležių gyventojų šaliką atvežė į Vilnių ir nešini juo, susuktu į didelį kamuolį, dalyvavo Seime vykusiame minėjime. Prie Geležių žmonių Seime stabtelėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teiravosi, kaip geležiečiai sugalvojo numegzti tokį šaliką, gyrė jį, sakė besididžiuojanti, kad ir mažuose šalies miesteliuose gimsta gražios iniciatyvos, gyvena kūrybingi, patriotiški, Lietuvą mylintys žmonės. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, įsijungęs į bendrą šaliku apjuostą gyvąjį ratą, irgi stebėjosi ir gyrė geležiečių sumanymą. Ištiestą šaliką žmonės nešė į Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją Nepriklausomybės aikštėje ir dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtoje šventinėje eisenoje „Mūsų laisvė“. Pakelėse stovintys žmonės palydėjo trispalvį šaliką nešančius geležiečius sveikinimo ir palaikymo šūksniais.

Patriotinės eitynės

Patriotinėse Kovo 11-osios eitynėse Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Vilnius. Lietuvių tautinis centras ir Tautininkų sąjunga Lietuvos patriotus sukvietė į kasmetines, jau tradicija tapusias Kovo 11-osios patriotines eitynes. Dalyviai rinkosi Vilniaus Gedimino kalno papėdėje, Katedros aikštėje prie paminklo Vilniaus įkūrėjui Karaliui Gediminui bei S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros. Čia Arūnas Eigirdas perskaitė viešą Tautininkų sąjungos laišką prezidentei D. Grybauskaitei. Jame prašyta atšaukti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu minint Vasario 16-ąją suteiktą apdovanojimą Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi sovietų partizanei Faniai Jocheles-Brancovskajai (Brantsovsky). Dar vasario 23-iąją dėl to kreiptasi į Prezidentę. Gautas atsakymas, kurį Prezidentūros nurodymu parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Tautininkai pasigedo motyvų, už kokius nuopelnus Lietuvai minėta pilietė buvo apdovanota šiuo garbingu valstybės apdovanojimu. LGGRTC paaiškinime pripažįstama, kad F. Jocheles-Brancovskaja bei jos sutuoktinis Michailas Brancovskis priklausė Kaniūkų žudynes vykdžiusiam sovietinių partizanų būriui, tačiau esą patikimi dokumentai patvirtina tik jos vyro betarpišką dalyvavimą šiose žiauriose žudynėse, bet ne jos pačios. F. Brancovskajos dalyvavimas Kaniūkų žudynėse yra „grindžiamas tik atsiminimų medžiaga“, kuri, LGGRTC nuomone, yra subjektyvi. Galiausiai LGGRTC rašte formuluojamas siūlymas laikytis „platesnio“ požiūrio ir sovietinių partizanų kovas su nacistais, kaip „išskirtiniu anticivilizaciniu reiškiniu“, pripažįstant kova už Vakarų pasaulio vertybes. O tai, esą, ir yra jų nuopelnas Lietuvai. „Tai – labai pavojingas precedentas, – sakė susirūpinęs TS pirmininkas Sakalas Gorodeckis. – Pagal tokį „platesnį“ požiūrį galima būtų teigti, kad net ir Stalinas kovojo už Vakarų vertybes. Tad kokia žinia apie tai, kas yra laikoma nuopelnu Lietuvos valstybei, siunčiama mūsų piliečiams?“ Kaip sakė Eduardas Rudys, F. Jocheles-Brancovskaja priklausė organizuotai nusikaltėlių teroristų grupei.