2017 m. balandžio 7 d.
Nr. 14 (2230)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Kodėl Bažnyčia Lietuvai dovanoja šventuosius?

Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja
vyskupas Juozas Žemaitis MIC,
kairėje – kun. Jonas Katulis SJ

Kovo 12 dieną gražus būrys Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (PJMD) Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos skyriaus narių ir jų bičiulių vyko į Marijampolę, Šv. arkangelo Mykolo Baziliką, švęsti palaimintojo Jurgio Matulaičio liturginio minėjimo. Iškilmėje dalyvavo ir Lazdijų bei Daugų parapijų matulaitiečiai. Pirmiausia šklausėme konferenciją apie du garbingus Lietuvos vyrus: palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį ir būsimąjį palaimintąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį. Konferenciją vedė sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS. Pristatydama šias asmenybes, ji ragino susimąstyti: kodėl Bažnyčia juos dovanoja mums šiuo laiku, kas iš to, kad juos dovanoja? Abu arkivyskupai yra labai arti vienas kito. Labai panašūs ir labai skirtingi. Panašumas: vyskupystė, tarnystė ir meilė visiems, o ne vienai tautai. Abu mokėsi užsienyje. T. Matulionis – Latvijoje, kunigystė – Latvijoje, Petrapilyje; J. Matulaitis – Lenkijoje, kunigystė – Lenkijoje. Vėliau profesoriavimas Petrapilio dvasinėje akademijoje. Kol kas nežinoma, ar jie buvo susitikę Petrapilyje. Teoriškai turėjo žinoti vienas apie kitą. Abu tarnavo vyskupais Lietuvoje. T. Matulionis – Kaišiadorių, J. Matulaitis – Vilniaus vyskupijose. Jų vyskupystė buvo labai sunki, vyko sudėtingomis politinėmis sąlygomis. Abu jos nenorėjo, bet ją vykdė iš Dievo malonės. Taip sutapo, kad kovo 12-osios Švento Rašto skaitinys panašiai atliepia šių garbingų asmenybių tikėjimo kelionę: Viešpats bylojo Abraomui: „Išeik iš savojo krašto, iš savo gimtinės, iš tėvo namų, ir kelkis į šalį, kurią tau parodysiu! (Pr 12, 1).


Gavėnia – atgailos ir gražių darbų metas

Tikybos mokytojai ir kunigai po šv. Mišių
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje

„Gailestingumas yra pirmoji Dievo savybė. Tai – Dievo vardas. Nėra padėties be išeities, mes nesame pasmerkti paskęsti lakiajame smėlyje“. Taip prasideda popiežiaus Pranciškaus knygelės „Dievo vardas – gailestingumas“ anotacija.

Gyvename nuostabiu Gavėnios laiku. Gavėnia – tarsi Visuotinės Bažnyčios rekolekcijos, susikaupimo ir atgailos laikas, kurio metu tikintieji raginami pažvelgti į Kristaus slėpinį, semtis iš jo jėgų, apvalyti savo širdį, peržvelgti savo krikščionišką gyvenimą ir atgailos bei susitaikinimo dvasia ruoštis Kristaus Prisikėlimo įvykiui.

Gavėnios metu Telšių vyskupijoje jau tradicija tapę vyskupo vizitai dekanatuose. Jų metu vyksta susitikimai su kunigais, tikybos mokytojais, katechetais.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija