|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Fatimos taikos žinia Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų minėjimas ungtinių Tautų Organizacijoje Mindaugas Buika
Nors šiemet visoje Bažnyčioje nebuvo paskelbta ypatinga šventimo tema, tačiau pagrįstai galima sakyti, kad 2017-ieji yra Fatimos jubiliejaus metai. Iš tikrųjų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Portugalijos šventovėje 100 metų sukakties minėjimas vyksta visus šiuos liturginius metus su popiežiaus Pranciškaus suteikta galimybe gauti visuotinius atlaidus. Jo apsilankymas Fatimoje ir gegužės 13 dieną įvykusi mažųjų regėtojų kanonizacija buvo to jubiliejaus šventimo kulminacija, kuri aidu atsiliepė daugelyje pasaulio vietų. Vietinių ganytojų paraginti gegužės 13-ąją, Fatimos Dievo Motinos dieną, maldininkai rinkosi į nacionalines šventoves nuo Lietuvos ir Škotijos iki Indijos ir Filipinų. Tą dieną prieš šimtą metų Fatimoje paskelbta taikos žinia ypatingu būdu buvo minima karštuose taškuose Sirijoje, Venesueloje, Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienyje, maldos ir atgailos dvasioje prašant atsivertimo malonės, karinės priešpriešos užbaigimo, tautų susitaikymo. Tai labai aktualu, žinant visiškai realią naujo globalinio konflikto grėsmę. Kaip tik šia intencija tikrai istorinis apsireiškimų Fatimoje jubiliejaus minėjimas prie išstatytos Dievo Motinos statulos vyko Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke. Jį surengė Šventojo Sosto ir Portugalijos diplomatinės misijos šioje didžiausioje tarptautinėje struktūroje. Dievo Motinos atvaizdo kelionė Perpildytoje konferencijų salėje susitikimą pradėjęs Portugalijos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose vadovas, ambasadorius Alvaras Mendonsa (Alvaro Mendonca e Moura) pripažino, kad prieš šimtą metų gegužę prasidėję ir šešis mėnesius trukę Šv. Mergelės Marijos apsireiškimai trims piemenėliams netoli provincinės Fatimos vietovės nors sukėlė didelę sensaciją, bet pradžioje priimti su suprantamomis abejonėmis. Tam antgamtiniam reiškiniui aktyvų priešiškumą rodė tuomet Portugaliją valdžiusios prieš Bažnyčią nusistačiusios politinės jėgos su jų aiškiai antiklerikaline ideologija. Tačiau dabar, nepaisant visų su sekuliarizmo procesu susijusių prieštaringų permainų (nors 90 proc. portugalų yra krikštyti katalikai, bet tikėjimą praktikuoja tik penktadalis), Fatima yra svarbus tautos katalikiškos kultūros ir religinio tapatumo elementas. Šventovė, kurioje Dievo Motina mažiesiems regėtojams Pranciškui ir Jacintai ir Martams bei jų puseserei Liucijai doš Santos pranešė apie atsivertimo ir maldos už nusidėjėlius svarbą bei perspėjo apie pasaulio laukiančių katastrofiškų įvykių pavojų, dabar tapo svarbia tarptautinės piligrimystės vieta. Kasmet Fatimoje apsilankantys 56 milijonai maldininkų ieško atsakymų į svarbiausius egzistencinius klausimus. Fatima ir joje apsireiškusios Šv. Mergelės Marijos atvaizdas yra galinga visus veikianti žinia, kviečianti apmąstyti kiekvieno asmeninio gyvenimo istoriją, skatina žengti atgailos ir susitaikymo keliu, sakė ambasadorius A. Mendonsa. Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinėse Tautose filipinietis arkivyskupas Bernarditas Auza pirmiausia priminė įspūdingą Dievo Motinos istorinės statulos atgabenimo į JT būstinę Niujorke istoriją. Ją Vatikane dar 1947 metais, minint 30-ąsias įvykių Fatimoje metines, palaimino tuometinis popiežius Pijus XII, melsdamas taikos išsaugojimo po dramatiško Antrojo pasaulinio karo. Aplankęs įvairias Europos šalis tas Dievo Motinos atvaizdas 1952 metais buvo atgabentas į Fatimą. Čia kelionei už Atlanto jį dar kartą palaimino šventovės vyskupas. Į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke 1952 metų gruodžio 8 dieną atgabeno amerikietis kunigas Haroldas Kolganas (Harold Colgan), kuris prieš kelis metus jau buvo įkūręs Pasaulinį Fatimos apaštalo sąjūdį, žinomą ir Mėlynosios armijos (Blue Army) vardu. JT meditacijų patalpoje, prie išstatytos statulos, kuri yra tiksli originalaus Fatimos apsireiškimų koplyčioje laikomo Šv. Mergelės Marijos atvaizdo kopija, 1952 metais buvo kalbama Rožinio malda už taiką visame pasaulyje, ypač už tuomet vykusio Korėjos karo (19501953) nutraukimą. Šis karas nusinešė 4 milijonus gyvybių. Taigi dabar, po 65 metų, Dievo Motinos statula, apkeliavusi JAV, Kanadą ir kitas Amerikos žemyno šalis, lydima milijonų žmonių maldų už taiką, vėl sugrįžo į JT būstinę. Tai įvyko pačiu laiku, nes smurto proveržis pasaulyje kaip niekad didelis, ir maldoje prašyti atsivertimo, nuoširdaus dialogo ir taikdariškų sprendimų aukščiausiu lygiu yra labai svarbu. Kvietimas į visuotinį atsivertimą Minėdami 100-ąsias Šv. Mergelės Marijos apsireiškimų Fatimoje metines ir prašydami jos pagalbos mes ypatingai meldžiamės, kad baigtųsi karas Sirijoje, kad sumažėtų nauja karo grėsmė Korėjos pusiasalyje, kad būtų nutrauktas smurtas Afrikos šalyse Pietų Sudane, Somalyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Jemene ir Rytų Ukrainoje bei kitose konfliktų vietose, sakė Vatikano nuncijus. Jis pabrėžė, jog reikia melstis, kad būtų išspręstos didžiausios šių dienų žmoniją kankinančios problemos terorizmas, religiniai, etniniai ir rasiniai persekiojimai, totalitarizmo proveržiai, kad būtų įveiktos tokios aštrios negerovės, kaip korupcija, organizuotas nusikalstamumas, narkotikų (ir alkoholio) plėtros karteliai, prekyba žmonėmis ir kitos šiuolaikinės vergovės formos, susijusios su moraliniu nuopuoliu ir pinigų garbinimu, su neapykanta kitokiems ir kraujo praliejimo pavojais. Kada mes tiriame pranešimus, kuriuos perdavė Fatimos piemenėliai iš jiems pasirodžiusios ir šioje statuloje pavaizduotos Moters, galime pripažinti, kad Marija atėjo, kaip Taikos ambasadorė, kalbėjo arkivyskupas B. Auza, nurodydamas jos paraginimą, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų tame, kas Jungtinėse Tautose vadinama nuolatine taikos misija. Tai ypač reikalinga šiandien, kai planetoje vyksta 50 atvirų smurtinių konfliktų, kurių visumą popiežius Pranciškus yra įvardijęs kaip dalinį Trečiąjį pasaulinį karą ir žmonijos sunaikinimo grėsmę. Anot Fatimoje vykusiuose apsireiškimuose Dievo Motinos iškelto taikos plano, pirmiausia būtinas atsivertimas mąstymo ir gyvenimo būdo kaita (kad reiškiamos mintys, žodžiai, veikla prisidėtų prie susitaikymo, brolybės ir solidarumo stiprinimo). Taika pasaulyje negali įsitvirtinti, jei žmonės neatsisako susipriešinimo, keršto, kitokių nei jie skriaudimo ir skaudinimo, teigė Šventojo Sosto atstovas Jungtinėse Tautose. Pasak jo, taikos nebūna ir kada kiekvienas mato tik kitų daromą blogį ir nepripažįsta savo klaidų nešamos žalos, kada provokacinė ar agresyvi šalies politika tiesiog priverčia kaimynes bet kokia kaina ieškoti galimybių apsiginti. Arkivyskupas B. Auza priminė, kad popiežius Pranciškus, kviesdamas tarptautinę bendruomenę į visuotinį atsivertimą, pirmiausia nurodo tokias blogybes, kaip etinių normų nesilaikymą rinkos ekonomikos santykiuose (tai veda į socialinę atskirtį, didelės dalies gyventojų skurdą), perdėtą dėmesį karinio komplekso vystymui, legalios ir nelegalios prekybos ginklais plėtrą, kuri tik skatina neapgalvotą ir papiktinantį jų naudojimą agresijos ir teroristinių išpuolių atvejais. Beje, atsivertimas reiškia atsiribojimą nuo alkoholio industrijos valstybinio protegavimo girto biudžeto formavimo, nes tai skatina ištisų gyventojų sluoksnių, ypač jaunimo, sunaikinimą. Verta priminti atsivertimo poreikį stiprinant svetingumą prieglobsčio ieškantiems svetimšaliams, kurie gelbsti save ir savo šeimas nuo karo, skurdo ir stichinių nelaimių. Be atsivertimo, kuris reiškia sugrįžimą prie Dievo, realaus tikėjimo praktikavimo, ištikimybės moralės principams, visi taikos ir kiti minėtų problemų sprendimo siekiai liks tik iliuzija: atsivertimas yra būtina kiekvienos krizės įveikimo sąlyga. Rusiškojo bolševizmo klaidos Fatimos piemenėliams Šv. Mergelė Marija parodė siaubingą pragaro viziją, pabrėždama, kad ten patenka vargšų nusidėjėlių, kuriuos reikia gelbėti, sielos. Ji perspėjo dėl Rusijoje įsitvirtinusio ateistinio komunizmo blogio pasekmių: sukeltų karų (pasaulinės revoliucijos siekio), Bažnyčios persekiojimo, tikinčiųjų kankinystės. Kai kalbama apie Rusijos bolševizmo, paremto marksistine ideologija pasaulyje išplatintas klaidas, kurios fatališkai juntamos iki šiol, pirmiausia reikia turėti galvoje negimusių kūdikių žudymą: juk komunistinė Rusija buvo pirmoji pasaulyje dar 1919 metais legalizavusi abortą. Bolševikai nuo pat valdymo pradžios užsiėmė santuoka paremtos šeimos diskreditavimu ir naikinimu, kadangi marksizmas šią prigimtinę instituciją priima kaip tariamą išnaudojimo įrankį, kurį turi pakeisti laisva be prietarų meilė su įvairiopos partnerystės įteisinimu. Pagaliau komunistinėje Rusijoje tuojau po 1917 metų perversmo buvo stengiamasi valstybei visiškai perduoti ideologinį ir pasaulėžiūrinį jaunosios kartos auklėjimą. Faktiškai tai reiškė dvasinį vaikų atskyrimą nuo šeimos tėvų, siekiant, kad būtų išvengta gimdytojų religinio prietaringumo ir engimo ir formuojama pažangi ateistinė pasaulėžiūra. Dabar ši bolševikiška vaikų atskyrimo nuo šeimos auklėjimo tradicija toliau įvairiais pretekstais pratęsiama, švietimo sistemoje primetant saugaus sekso, genderizmo ir homoseksualizmo ideologijas su finansine atitinkamų šaltinių parama. Kad būtų ištaisytas visas šis blogis, Švč. Mergelė Marija kvietė stiprinti pamaldumą jos Nekaltajai Širdžiai ir jai paaukoti pasaulį ir Rusiją. Tai 1942 ir 1984 metais padarė popiežiai Pijus XII ir Jonas Paulius II. Reikia sekti pavyzdžiu Marijos širdies, kuri yra skaisti, išmintinga ir klusni, ištikima ir budri, kuri myli Dievą ir kitus, visus myli Dievo meile, aiškino arkivyskupas B. Auza. Tokia mylinti širdis, kaip tvirtino popiežius Benediktas XVI, yra stipresnė už visus ginklus, už bet kokią prievartą ir geba pakeisti istoriją, bet jeigu širdyje nėra vietos meilei, nėra ramybės, tada labai sunku būti taikos kūrėju ir palaikytoju. Tai tvirtina pastarojo šimtmečio dramatiškumas su veidmainiškų politikos lyderių ambicijomis ir tikrų taikdarių nuopelnais. Šventojo Sosto nuncijus aiškino, kad dar vienas svarbus Fatimos taikos plano bruožas yra malda, kaip patikimas susitaikymo įrankis. Apsireiškimus regėję vaikai pasakojo, jog kaip tik dėl to Marija jų prašė melstis už nusidėjėlių atsivertimą, kad taika sugrįžtų į jų širdis. Dievo Motina konkrečiai nurodė Rožinio kalbėjimo reikšmę, po kiekvieno slėpinio ypač prašant nuodėmių atleidimo tiems, kurie labiausiai reikalingi Viešpaties gailestingumo. Bet svarbiausia suprasti subjektyvią maldos vertę, kadangi ji perkeičia besimeldžiantįjį, ypač kai jis kupinas nuolankumo ir gailestingumo. Kalbėdamas Jungtinių Tautų Organizacijos auditorijai, kurioje buvo įvairių tikybų ir pažiūrų bei netikinčiųjų atstovai, arkivyskupas B. Auza priminė, kad netgi agnostikai pripažįsta teigiamą maldos poveikį. Tai patvirtina psichologiniai ir medicininiai tyrimai. Tačiau Fatimos žinioje kalbama ir apie objektyvią maldos vertę, apie tai, kad malda gali perkeisti pasaulį ne tik paveikdama besimeldžiančius iš vidaus, bet ir iš išorės kaip galinga atnaujinanti jėga. Todėl ir popiežius Jonas Paulius II maldoje dėkojo ne tik, kad jo gyvybė buvo išgelbėta per Fatimos apsireiškimų išpranašautą 1981 metų gegužės 13 dieną įvykusį pasikėsinimą, bet ir už istorinius 1989-ųjų įvykius, atvedusius į taikų sovietinio komunizmo žlugimą. Išgirdusi mūsų maldas Šv. Mergelė Marija su motiniška globa vedė tautas į laisvę, sakė Šventasis Tėvas, kuris net tris kartus 1981, 1991 ir 2000 metais atliko piligrimystę į Fatimos šventovę. Pagaliau joje apsireiškusios Dievo Motinos taikos planas pabrėžia, kad jo įgyvendinime vertingai gali dalyvauti kiekvienas. Juk 1917 metais (kaip ir kitų apsireiškimų atvejais) Šv. Mergelė Marija pasirodė ir kreipėsi ne į valstybių vadovus, žymius diplomatus, netgi ne į religinius lyderius, bet į paprastus, menko raštingumo kaimiečių vaikus, būtent jiems patikėdama didžiąją žinią su taikos, sielų gelbėjimo ir tikros gerovės pasaulyje siekio užduotimis. Marijos apsireiškimuose parodyti taikdarystės kriterijai atskleidžia, jog kiekvienas turi vaidmenį šioje gyvybiškai svarbioje visuomeninio gyvenimo srityje, netgi tie, kurie pasauliui atrodo nereikšmingi, nepajėgūs ir pernelyg jauni, sakė nuolatinis Šventojo Sosto atstovas Jungtinėse Tautose. Jeigu buvo pasirinkti netgi mažieji piemenėliai ir galėjo visa širdimi atsiliepti, tai yra ženklas, kad tai galima kiekvienam. Vaikai švento gyvenimo pavyzdžiai Taigi, minint 100-ąsias įvykių Fatimoje metines ir pripažįstant, jog joje vykusių privačių apreiškimų tikslas padėti žmonėms konkrečiu istorijos momentu geriau suvokti amžinąjį Jėzaus mokymą bei pagal jį gyventi, galima tvirtinti, kad tuose apsireiškimuose gauta žinia, kurią Fatimos piemenėliams Dievo Motina atnešė iš dangaus, ir jos nurodytas atsivertimo, širdies perkeitimo, maldos ir pasiaukojimo praktikavimo planas yra reikšmingas taikos ir atsinaujinimo siekiams pasaulyje, kaip tai buvo prieš šimtą metų, darė išvadą užbaigdamas pranešimą unikaliame Jungtinių Tautų Organizacijos renginyje arkivyskupas B. Auza. Kad ši taikos žinia yra svarbiausias Fatimos įvykių paveldas, patvirtino ir popiežius Pranciškus, kanonizuodamas Šv. Mergelės Marijos pasirinktus mažuosius jos skelbėjus. Dievo Motina pasirinko Fatimoje nekaltas mažųjų Pranciškaus, Jacintos ir Liucijos širdis ir paprastumą, patikėdama jiems savąją žinią, aiškino Šventasis Tėvas, jau sugrįžęs iš savo piligrimystės į Portugalijos šventovę ir kreipdamasis į maldininkus, gegužės 14 dieną susirinkusius Šv. Petro aikštėje. Šie vaikai tą žinią priėmė vertai, buvo pripažinti patikimais apsireiškimų liudytojais ir tapo krikščioniško gyvenimo pavyzdžiais. Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad kanonizuodamas Pranciškų ir Jacintą norėjo visai Bažnyčiai pasiūlyti jų ištikimybės Kristui pavyzdį bei evangelinį liudijimą. Kartu norėjo pabrėžti ir būtinumą Bažnyčiai rūpintis vaikais, primenant, jog Fatimos piemenėlių šventumas nebuvo tik patirtų apsireiškimų pasekmė, bet pavyzdinga ištikimybė tikėjimui ir krikščioniškas uolumas, kuriuo jie atsiliepė į gautą privilegiją matyti Dievo Motiną. Po susitikimų su gražiąja Ponia, kaip vaikai įvardijo pasirodžiusią Mariją, jie dažnai kalbėjo Rožinį, atgailavo ir aukojo patirtas kančias, kad būtų nutrauktas tuomet dar vykęs Pirmasis pasaulinis karas, kad būtų išgelbėtos, ypač Dievo gailestingumo reikalingos sielos. Ir šiandien labai reikia maldos ir atgailos, prašymo atsivertimo malonės, prašymo, kad liautųsi absurdiški didieji ir mažieji konfliktai, žalojantys žmonijos veidą, kalbėjo Šventasis Tėvas. Tad leiskime, kad mus vestų iš Fatimos sklindanti šviesa. Tegul Nekaltai Pradėtoji Marijos širdis visada mums būna priebėga, mūsų paguoda ir kelias, kuris mus veda pas Kristų. Gegužės 14-ąją, po sukalbėtos šventadienio Regina coeli (Dangaus karalienė) maldos, popiežius Pranciškus, papildydamas savo mintis, sakė, kad Marijos, Taikos Karalienės, globai patiki karų ir konfliktų varginamų tautų likimą. Ypač paminėjo Artimųjų Rytų regioną, kur vienodai kenčia daugybė nekaltų žmonių (krikščionių ir musulmonų bei kitų religinių mažumų (jazidų)), patiriančių tragišką smurtą, diskriminavimą, teroristinius išpuolius, prisimindamas juos maldoje ir būdamas artimas ir solidarus, dėkoju visiems, kurie įsipareigoję rūpintis jų humanitariniais poreikiais, sakė Šventasis Tėvas. Drąsinu įvairias bendruomenes žengti visuomeninio dialogo ir draugystės keliu, kurti pagarbos, saugumo ir taikos kupiną ateitį, kurioje nebūtų jokių karų.
© 2017 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |