|
Per didelė reklama
Kažkaip jau įkyriai reklamuojamas Reformacijos 500-metis Lietuvoje. Nors ta Reformacija iš tiesų buvo didžiausias skandalas krikščionybės istorijoje, bet kasdien po kelis kartus per LRT radiją ir televiziją vis kartojama, kad esą tik nuo tos Reformacijos prasidėjo ir kultūra, ir raštas, ir švietimas. Nemanau, kad viskas taip gražiai buvo. Juk ir Katalikų Bažnyčia nešė ir kultūrą, ir dorą, ir moralę, ir meną ir visa kita, kas reikalinga žmogaus dvasiai. Deja, ne visada taip galima kalbėti apie kai kuriuos Reformacijos pradininkus ir nešėjus. Ar Lietuvos visuomeninis radijas ir televizija turi kažkokių tikslų, taip garbindami Reformaciją? Manau, kad mes, katalikai, tikrai nesame nusiteikę prieš protestantus, bet kai net pats Krikščionybės 2000 metų jubiliejus buvo žymiai mažiau reklamuojamas per radiją ir TV, kai apie katalikų darbus tegalima dabar išgirsti tik per Vatikano radiją, transliuojamą per Marijos radiją, ar per Mažąją studiją, tik mažą dalį užimančią Lietuvos radijuje, tada nesupranti, kam naudinga tokia gana įkyri reklama.
|
|
Lietuvių kalbos ir kultūros metai
Lietuvių kalbos išdavystė
Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena neduoda ramybės. Bjauriausia, kad kalbą puola savi. Banga po bangos 2010, 2012, 2014 ir 2017 metais Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis. Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais, todėl balandį 70 Seimo narių (19 TS-LKD, liberalai, postkomunistai ir dalis valstiečių) pasirašė Andriaus Kubiliaus teiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-535, prieštaraujantį Lietuvos konstitucingumui bei lietuvių tautos prigimtinėms teisėms. Teikiamo įstatymo 4-ojo straipsnio pirmame punkte nurodoma, kad Lietuvos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jo tėvai ir protėviai turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę priėmė.
|
|
|
Lietuvių kalbos ir kultūros metai
Lenkija nekenčia Lietuvos
ir myli Latviją
Lenkijos Respublikos ambasadorius Jaroslavas Čiubinskis (Jarosław Czubiński), prisistatydamas darbui Vilniuje, tai buvo 2013 metų liepą, kalbėjo: Lietuvos lenkai per jiems atstovaujančią politinę partiją, kurios nariai dirba ir Seime, ir Vyriausybėje, turi visas galias spręsti jiems aktualius klausimus... Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai GERI, užsienio reikalų ministrai [Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) ir Linas Linkevičius] palaiko tiesioginį ryšį, tačiau paprastiems gyventojams reikėtų labiau domėtis kaimynais. Tų pat metų rudenį ambasadorius, susitikęs su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, pažėrė dar daugiau viltingų Lietuvai žinių, išdėstė tarytum savo programinę deklaraciją: Tautinių mažumų teisių ir pareigų reguliavimas yra grynai Lietuvos vidaus sprendimas, Lietuvoje nėra galiojančio Tautinių mažumų įstatymo, tiems žmonėms [Lietuvos lenkams] gali kelti nedidelę problemą. Kita vertus, egzistuoja tarptautinė teisė, Lenkijos politikai, kalbėdami apie lenkų kilmės žmonių padėtį Lietuvoje, visuomet prašo Lietuvos valdžios rodyti daugiau empatijos klausimams, kuriuos kelia šie asmenys, Kita vertus, manome, kad šis klausimas yra Lietuvos Respublikos kompetencija, ne Lenkijos Respublikos. Negalime kištis į kitos šalies reikalus ir spręsti klausimus, kurie nėra Lenkijos kompetencija.
|
|
|