Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas

(Minint 640-ąsias mirties metines)

Vytautas Bliūdžius

Lietuvos Didysis kunigaikštis Algirdas

1377 metų gegužės pabaigoje mirė didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas, valdęs Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę 32 metus.

Algirdas buvo vienas iš septynių didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino sūnų. Bijodamas, kad po jo mirties tarp sūnų neįsiliepsnotų nesantaika, jis iš anksto jiems paskirstė Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės žemes. Visa vakarinė Lietuva: Žemaičiai, Kaunas, Trakai, Gardinas ir kt. teko Kęstučiui. Kitiems Gedimino sūnums teko rusų žemės, priklausiusios Lietuvai, tarp jų Algirdas gavo Krėvą ir Vitebską. Tik pats jauniausias sūnus, Jaunutis, nebuvo gavęs jokios srities, o gyveno prie tėvo Gedimino Vilniuje. Tėvui mirus 1341 metais Jaunutis automatiškai tapo Vilniaus ir gretimų sričių valdovu, t. y. didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Tačiau niekas iš vyresniųjų brolių nenorėjo klausyti jauno ir silpno Jaunučio. Lietuvos valstybei grėsė pavojus pakrikti. O momentas buvo labai svarbus: tuo metu smarkiai padažnėjo kryžiuočių ordino puolimai ir vienam ordino pasienį valdančiam Kęstučiui būtų buvę sunku atsispirti. Be to, nuo 1340 metų tarp vieno iš gediminaičių – Liubarto – ir Lenkijos vyko karas dėl Volynės. Lietuvai reikėjo autoritetingo valdovo. Todėl du vyresnieji broliai, Algirdas ir Kęstutis, susitarė pašalinti Jaunutį ir paimti valdžią į savo rankas. 1345 metais Kęstutis netikėtai užėmė Vilnių, pasikvietė Algirdą ir užleido jam valdyti visą Vilniaus kunigaikštystę. Jaunučiui buvo duota valdyti Zaslavlio kunigaikštystė. Šis iš karto nenorėjo nusileisti, bet negavęs paramos iš Maskvos ir pamatęs, kad kiti broliai jo taip pat neremia, nusileido. Taigi Algirdas tapo didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

Su „Titaniku“ paskendo ir keturi lietuviai

Vytautas BAGDONAS

Kun. Juozas Montvila

Prieš 105 metus, 1912 m. balandžio 15 d., nuskendo tuo metu buvęs didžiausias pasaulyje, prabangiausias XX amžiaus pradžios transatlantinis laineris, plačiai išreklamuotas, neskęstančiu paskelbtas laivas „Titanikas“. Šios katastrofos metu žuvo daugiau kaip pusantro tūkstančio keleivių, tarp kurių buvo ir keli lietuviai.

Keturios pavardės iš tūkstančių

Internete dabar galima sužinoti labai daug ir apie „Titaniką“, ir apie jo keleivius, informacijos skelbiama gausiai ir įvairiomis kalbomis. O prieš pat tragišką laivo katastrofos 100-mečio jubiliejų leidykla „Obuolys“ išleido dviejų lietuvių autorių – vilnietės Gerdos Butkuvienės ir iš Panevėžio kilusios, dabar Meino valstijoje (JAV) gyvenančios žurnalistės Vaidos Lowell – knygą „Titaniko“ lietuviai“. Šioje gausiai iliustruotoje knygoje minimos keturių lietuvių, susijusių su „Titaniko“ tragedija, pavardės.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Prisimenant mūsų tautos kankinius

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Grupelė renginio dalyvių Dusetų kultūros centro salėje. Centre – klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas

Laukdami Garbingojo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matuliono paskelbimo palaimintuoju, apie jį nemažai girdime katalikiškose radijo laidose, rašoma spaudoje, organizuojamos konferencijos, parapijose rengiamos T. Matulioniui skirtos popietės, kitokie pagerbimai. Neretai šiuose renginiuose kalbama apie mūsų tautos kankinius, Dievo tarnus, palaimintuosius ir šventuosius – į jų gretas prasmingai įpinant ir įjungiant T. Matulionį.

Paminėsime tris tokius renginius, vykusius Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje (kovo 26 dieną), Dusetų kultūros centro salėje (gegužės 12 dieną) ir Lietuvos mokslo istorijai ir mokslo filosofijai skirtoje konferencijoje „Scientia et historia – 2017“ (kovo 30–31 dienomis).