Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Fatimos taikos žinia

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų minėjimas ungtinių Tautų Organizacijoje

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus ir arkivyskupas Bernarditas Auza

Nors šiemet visoje Bažnyčioje nebuvo paskelbta ypatinga šventimo tema, tačiau pagrįstai galima sakyti, kad 2017-ieji yra Fatimos jubiliejaus metai. Iš tikrųjų Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Portugalijos šventovėje 100 metų sukakties minėjimas vyksta visus šiuos liturginius metus su popiežiaus Pranciškaus suteikta galimybe gauti visuotinius atlaidus. Jo apsilankymas Fatimoje ir gegužės 13 dieną įvykusi mažųjų regėtojų kanonizacija buvo to jubiliejaus šventimo kulminacija, kuri aidu atsiliepė daugelyje pasaulio vietų. Vietinių ganytojų paraginti gegužės 13-ąją, Fatimos Dievo Motinos dieną, maldininkai rinkosi į nacionalines šventoves nuo Lietuvos ir Škotijos iki Indijos ir Filipinų.

Tą dieną prieš šimtą metų Fatimoje paskelbta taikos žinia ypatingu būdu buvo minima „karštuose taškuose“ – Sirijoje, Venesueloje, Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienyje, maldos ir atgailos dvasioje prašant atsivertimo malonės, karinės priešpriešos užbaigimo, tautų susitaikymo. Tai labai aktualu, žinant visiškai realią naujo globalinio konflikto grėsmę. Kaip tik šia intencija tikrai istorinis apsireiškimų Fatimoje jubiliejaus  minėjimas prie išstatytos Dievo Motinos statulos vyko Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke. Jį surengė Šventojo Sosto ir Portugalijos diplomatinės misijos šioje didžiausioje tarptautinėje struktūroje.

Vertikali koordinatė

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzaus atėjimo į žemę misijai besibaigiant, kai svarbiausia užduotis jau buvo atlikta (Jn 19, 30), Jis su kūnu, kuriame matėsi buvusių žaizdų randai, iškeltomis rankomis laimindamas apaštalus ir pasaulį pakilo į dangų (Lk 24, 51). Prieš atsiskirdamas nuo savo mokinių, Jis kalbėjo apie ypatingą Dievo Dvasios dovaną... Ar Dievo Sūnus, grįždamas namo, kaip estafetę Šventajai Dvasiai perdavė evangelizacijos darbą, kad, Jos galybei išsiliejus ant apaštalų, per juos ir kitus visų laikų misionierius Dievo žodis galėtų pasiekti net visus žemės pakraščius (plg. Apd 1, 8)?

Prisimintina, kad Kristus, nugalėjęs savo mirtimi mūsų mirtį ir prisikėlęs iš numirusių, „kvėpdamas“ suteikė Šventąją Dvasią savo mokiniams. Pasak katekizmo, „nuo tos valandos Kristaus ir Dvasios pasiuntinybė tampa Bažnyčios pasiuntinybe: „Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20, 21). Kaip pats Jėzus dėl to, kad buvo Šventąja Dvasia pateptas nešti Gerąją Naujieną vargdieniams, ją net stebuklingais ženklais liudijo, taip ir mes, per Krikštą ir kitus sakramentus priėmę Dievo Dvasią bei Jos dovanas, tampame Jos patepti bei siunčiami visu gyvenimu liudyti Išganytoją, kuris yra „su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).