Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

„Rusėniškajai Biblijai“ – 500

Antraštinis „Rusėniškosios Biblijos“ lapas išspausdintas Pradžios knygoje

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) veikia paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“. Vienas iš reikšmingiausių parodos eksponatų – Prahoje 1517–1520 metais atskiromis knygomis Pranciškaus Skorinos išleista „Rusėniškoji Biblija“, atvežta iš Vokietijos, iš Aukštutinės Lužicos krašte esančio Giorlico miesto. „Rusėniškoji Biblija“ LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo rodoma savaitę. Atidarymo iškilmėse retą leidinį pristatė Aukštutinės Lužicos mokslinės bibliotekos direktorius Matijas Vencelis (Matthias Wenzeli). Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Parodoje eksponuojami leidiniai, dokumentai ir skaitmeniniai jų vaizdai, pasakojantys apie Skoriną, jo gyvenimą, darbus bei aplinką ir saugomi įvairiose Lietuvos, Baltarusijos, Čekijos, Vokietijos bei kitų kraštų atminties institucijose. Paroda veiks iki gegužės 30 dienos.

„Rusėniškąją Bibliją“ P. Skorina Prahoje leido atskiromis knygomis. Neįrišti egzemplioriai keliavo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ir čia plito tarp rusėnų. Dalis knygų liko Čekijoje, dalis pasiekė Vokietiją, Lenkiją, Maskvos valstybę ir kitus kraštus, kuriuose gyveno slavų ir kuriuose tų knygų reikėjo liturgijai, edukacijai bei Šventraščio studijoms. Įvairiose Europos bibliotekose yra išlikę pavienių „Rusėniškosios Biblijos“ knygų (pavyzdžiui, viena iš jų – „Skaičių knyga“ – saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje). Giorlico egzempliorius unikalus tuo, kad čia į vieną knygą įrištos veik visos Prahoje P. Skorinos išleistos Šventraščio dalys. Tokio konvoliuto kitos pasaulio bibliotekos neturi.

1517–1520 metais Prahoje pasirodžiusi „Rusėniškoji Biblija“ Šventraščio vertimų bei jų leidimų istorijoje užima labai garbingą vietą. Ji yra pirmoji, ankstyviausioji Senojo Testamento bažnytine slavų kalba publikacija, tam panaudojus spausdinimo stakles. Iki jos Biblija buvo išspausdinta vos keliomis šnekamosiomis kalbomis: italų, vokiečių ir čekų. Kadangi paskiras Senojo Testamento knygas P. Skorina palydėjo šnekamąja rusėnų kalba rašytomis pratarmėmis, į šią garbingą eilę ketvirtuoju numeriu galime įrašyti ir jo „Rusėniškąją Bibliją“. Tekstai iki šiol žavi humanistinėmis, etinėmis ir edukacinėmis leidėjo aspiracijomis. „Rusėniškoji Biblija“ yra reikšmingas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Čekijos knygos meno paminklas.

1522-aisiais P. Skorina jau Vilniuje išleido „Mažąją kelionių knygelę“, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą „Apaštalo“ pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai charakterizuojančių tiek jo – Renesanso žmogaus, tiek jo tėvynės – įvairiakalbės, įvairiatautės senosios Lietuvos – pasiruošimą kultūros inovacijoms. Minėti leidiniai šiandien mums parodo tuos kelius bei tas erdves, kuriomis kultūros naujovės pasiekė P. Skoriną, jo aplinką ir jo tėvynę – LDK.

Pagal LMA Vrublevskių bibliotekos informaciją

© 2017 „XXI amžius“