Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Istorinis Donaldo Trampo vizitas Lenkijoje ir Vokietijoje

Lietuvos ir JAV prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Donaldas Trampas tarp kitų valstybių vadovų Varšuvoje Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Jau seniai buvo laukiam JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) vizito į Lenkiją, kurio metu turėjo paaiškėti JAV administracijos požiūris į Vidurio Europos saugumo garantijos klausimus. D. Trampas į Varšuvą atvyko liepos 5-osios vakarą ir susilaukė didžiulio dėmesio. Jis susitiko su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) ir dalyvavo Trijų jūrų iniciatyvos posėdyje. Tiesiai iš Lenkijos JAV vadovas vyko į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, vykusį liepos 7–8 dienomis Vokietijoje, Hamburgo mieste, ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Politikai ir apžvalgininkai šį susitikimą vadino istoriniu. Didžiajam dvidešimtukui priklauso šios šalys: Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Italija, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kinija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Prancūzija, Rusija, Saudo Arabija, Turkija, Vokietija.

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Varšuvoje Amerikos prezidentas pareiškė, kad JAV niekada nenaudos energijos daryti spaudimą Vidurio ir Rytų Europai. Trijų jūrų iniciatyvoje dalyvauja dvylikos prie Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų įsikūrusių Vidurio ir Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, vadovai. Šios šalys siekia sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų. D. Trumpas pareiškė besididžiuojąs tuo, kad šis regionas gauna naudos iš JAV energijos išteklių. Lenkija birželį sulaukė pirmos amerikietiškų suskystintųjų gamtinių dujų siuntos.

Trumpalaikis D. Trampo vizitas Lenkijoje buvo svarbus tuo, kad jo metu turėjo paaiškėti JAV administracijos požiūris į apskritai visos Europos saugumo klausimus. Lenkijos vyriausybė jau iš anksto išreiškė norą, kad JAV prezidentas D. Trampas suteiktų garantijų, jog NATO kariai Lenkijoje liks tol, kol Rusija kels grėsmę regiono saugumui. Lenkija kartu su kitomis buvusio komunistinio bloko šalimis, tapusiomis Rusijos priešininkėmis, yra susirūpinusios dėl savo saugumo, suaktyvėjus Rusijos karinėms pajėgoms šalia rytinių NATO sienų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščikovskis (Witold Waszczykowski) dar iki vizito žurnalistams sakė, kad Lenkija norėtų išgirsti D. Trampo garantijas, jog neseniai regione dislokuoti tūkstančiai NATO ir JAV karių iš jo nepasitrauks. Ministras sakė mažiau nerimaujantis dėl to, kad D. Trampas iš pažiūros nenori patvirtinti JAV įsipareigojimų laikytis NATO sutarties 5-ojo straipsnio, kuriame apibrėžtas karinio bloko kolektyvinės gynybos principas, numatantis, kad vienos ar kelių NATO valstybių užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu.

Bendroje JAV ir Lenkijos prezidentų spaudos konferencijoje D. Trampas viešai pasmerkė Rusijos veiksmus JAV rinkimų klausimu ir pasakė, kad Jungtinės Valstijos kartu su savo sąjungininkėmis stengiasi priešintis „Rusijos veiksmams ir jos destabilizuojančiam elgesiui“. Jis dar sakė sutinkąs, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016-aisiais, bet manąs, kad ir kitos šalys galbūt elgėsi taip pat, bet neminėjo, kurios. Įdėmiai klausytasi, ar bus užuominų į NATO 5-ąjį straipsnį, kuriame kalbama apie bendrą gynybą tuo atveju, jei būtų užpulta viena šalis narė. Šio punkto galiojimo jis nepatvirtino gegužės mėnesį, sakydamas kalbą NATO štabe Briuselyje.

Savo svarbiąją kalbą liepos 6-ąją, D. Trampas sakė skvere, esančiame 1944 metų sukilimui skirto paminklo pašonėje. Minėtas sukilimas – net du mėnesius trukusi lenkų kova su nenugalimomis Vokietijos pajėgomis. Tūkstančiams žmonių JAV prezidentas D. Trampas savo kalbą Krasinskio aikštėje pradėjo girdamas Lenkiją: „Nėra geresnės sąjungininkės nei Lenkija. Amerika myli Lenkiją, JAV lenkus ir aš didžiuojuosi, gavęs jų paramą 2016-ųjų rinkimuose“. Aišku, toks lenkų pagyrimas buvo sutiktas gausiais plojimais. JAV prezidentas pagarbiai paminėjo buvusį Lenkijos prezidentą Lechą Valensą (Lech Walęsa). Jis plačiai pakalbėjo Lenkijos istorinėmis temomis, parodydamas „savo“ (tiksliau, patarėjų) žinias apie Lenkijos istoriją, pagerbdamas „inkvizicijos priešininką“ Mikalojų Koperniką, Tadą Kosciušką, didžiai pasitarnavusį ir Lenkijos, ir Amerikos nepriklausomybės kovoms, lenkų atsidavimą tikėjimui, katalikybei. Galima sakyti, kad istorinei tematikai ir panegirikai lenkams D. Trampas skyrė net du trečdalius savo kalbos. D. Trampas gyrė lenkus už drąsą, pademonstruotą sunkiu šalies istorijos laikotarpiu, ir už gebėjimą iškilti viena iš įtakingiausių Europos valstybių. Reikia manyti, toks D. Trampo įsimylėjimas į katalikišką ir tautinę lenkų istoriją paliko labai nepatenkintus neokomunistinius liberalus, vis įžūliau puolančius dabartinę Lenkijos valdžią, bet užtat labai jiems „pataikė“, kai plačiai prakalbo apie ne visiems lenkams žinomą Jeruzalės prospektą ir su juo susijusią istoriją. Bet tai, kad D. Trampas vos vos „išspaudė“ patikinimą priešintis nuolatiniam Rusijos spaudimui ir pripažino vis kylančią grėsmę lenkams ir kaimynams, nerodė tvirto jo apsisprendimo agresijos atveju. Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos „ne tik žodžiais, bet ir veiksmais yra pademonstravusios, kad tvirtai remia (...) bendros gynybos įsipareigojimą“, tiesiai taip ir nepaminėdamas 5-ojo straipsnio. Jis netgi pridūrė, kad „žodžius lengva pasakyti, tačiau svarbu veiksmai“.

Bet JAV prezidentas pagyrė Lenkiją už tai, kad ji laikosi NATO duoto įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai, ir pabrėžė, kad jos „rodomas pavyzdys tikrai yra nuostabus“. Pasinaudodamas tuo jis paragino ir kitas NATO nares didinti savo išlaidas gynybai. Žymiai aiškiau jis išsakė paramą Lenkijai energetikos srityje, pasisakydamas už stipresnius prekybos ryšius ir garantuojant įsipareigojimą „saugoti priėjimą prie alternatyvių šaltinių energijos tiekimui, kad Lenkija ir jos kaimynės daugiau niekada nebūtų laikomos vieno energijos tiekėjo įkaitėmis“. Vis dėlto buvo pasakyta, kad Rusija destabilizuoja padėtį Europoje, kad Amerika nepaliks regiono valstybių vienų kovoje prieš tą destabilizaciją.

Manyta, kad D. Trampo susitikimas su Rusijos prezidentu V. Putinu Hamburge gali virsti spąstais problemų persekiojamam Amerikos vadovui. D. Trampui didžiausias iššūkis buvo pastangos rasti būdą santykiams su V. Putinu pagerinti ir tuo pat metu išlaikyti principingą poziciją dėl šio žmogaus, kurį JAV žvalgybos agentūros kaltina asmeniškai nurodžius surengti didžiulio masto kampaniją siekiant paveikti pernai vykusių JAV prezidento rinkimų rezultatus. Ekspertai patarė D. Trampui: „Trampas turi būti mandagus, bet tvirtas ir ne per daug draugiškas, jis turi aiškiai išsakyti, kad jam didžiulį nerimą kelia Rusijos pastarojo meto elgesys, nes kitaip Putinas gali pamanyti, kad juo lengva manipuliuoti“. Dvišaliai santykiai, pašliję prezidento pareigas einant Barakui Obamai (Barack Obama), dar labiau pablogėjo, kai balandį JAV karinės pajėgos paleido dešimtis sparnuotųjų raketų į Sirijos karinę bazę, iš kurios Bašaro al Asado režimo pajėgos surengė pražūtingą cheminę ataką prieš civilius gyventojus, o Rusijos parama Sirijos prezidento režimui smarkiai prisidėjo prie santykių pablogėjimo. Birželį buvo numatyta surengti JAV ir Rusijos aukšto rango diplomatų derybas, tačiau Maskva jas atšaukė. Taip ji reagavo į Vašingtono sprendimą sugriežtinti sankcijas Rusijai, įvestas už jos paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje ir Krymo aneksiją. Reikalus dar labiau komplikavo Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrimas, ar D. Trampo komanda rinkimų kampanijos metu buvo slapta susimokiusi su Rusija. Beje, D. Trampas dar negrąžino Maskvai dviejų jos diplomatinių kompleksų Merilende ir Niujorke, kurie B. Obamos nurodymu buvo perimti gruodį, į viešumą iškilus faktams apie Rusijos kišimąsi į rinkimų procesą. Apžvalgininkai spėjo, kad D. Trampui, kuris tebėra visiškas naujokas diplomatijos srityje, susitikimas su beveik du dešimtmečius valdžioje esančiu lyderiu, neabejotinai bus sunkus išbandymas.

Hamburge, antrajame pagal dydį Vokietijos mieste, kuriame penktadienį ir šeštadienį vyko G-20 viršūnių susitikimas, atvyko JAV prezidentas D. Trumpas, Rusijos prezidentas V. Putinas, Kinijos prezidentas Si Dzinpingas bei kitų valstybių vadovai. Apsaugoti nuo įvairių kairuoliškų ir anarchistinių grupuočių protestų, pasibaigusių padeginėjimais, 200 policininkų sužalojimais, buvo sutelkta apie 20 tūkst. policininkų. Ilgai lauktas abiejų valstybių prezidentų susitikimas buvo slaptas, t.y. vyko už uždarų durų. Tik pasibaigus susitikimui buvo svarstoma, kas ten buvo kalbama, tačiau ilgai nebuvo žinoma. Todėl iš pradžių apie susitikimo rezultatus, „karštį“, išvadas buvo sprendžiama pagal iš už durų pasirodžiusiųjų veido išraišką gestus, komentavimą. Jie nebuvo paguodžiantys. Matėsi, kad pokalbis buvo karštas ir nemalonus. Aišku, pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad susitikimas vyko keliskart ilgiau nei planuota – 2 val. 15 min. vietoj planuotų 40 min. Aišku, jie paskiau sakė žurnalistams, kad sprendė daug klausimų, kad džiaugiasi vienas kitą pamatę. Šalia Trampo sėdėjo JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson). Greta V. Putino, šiek tiek susikūprinusio savo kėdėje, trynusio pirštus, klausantis, kaip D. Trampas kalba reporteriams, sėdėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Dar buvo abiejų prezidentų vertėjai. Iš vėliau pokalbio rezultatus apibūdinti bandžiusių Lavrovo ir Tilersono ir kai kurių Trampo bei Putino užuominų galima buvo suprasti, kad pokalbis nebuvo malonus nei vienam, nei kitam. D. Trampas reikalavo V. Putino paaiškinti, kodėl buvo kišamasi į JAV prezidento rinkimus rengiant kibernetines atakas. V. Putinas aiškino, jog nepripažįsta tokio kaltinimo, nes „kišosi“ ir kitos šalys. Buvo pereita prie Sirijos karo klausimų – abu laikėsi savo pozicijų. Belieka tik spėti, kad įprastus akibrokštus, labai būdingus D. Trampo kalbėjimo stiliui ir manierai, kitą dieną po kalbos Varšuvoje įvykusiame abiejų prezidentų susitikime Hamburge, vargu ar išdrįso jis pasakyti.

Parengė Edvardas ŠIUGŽDA

© 2017 „XXI amžius“