Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Valstybės apdovanojimai

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės ordinus ir medalius įteikė daugiau kaip 40 Lietuvos ir užsienio piliečių. Už nuopelnus Lietuvai „Vytauto Didžiojo“ ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanotas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius įteiktas Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkui Liudui Mažyliui, Vokietijos archyve radusiam Vasario 16-osios aktą. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius skirtas archeologui Albinui Kuncevičiui, „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino“ ordino Riterio kryžius – vaikų ligų gydytojui Rimantui Kėvalui. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiais apdovanoti Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos centro valdybos pirmininkė, akad., prof., habil. dr. Danutė Gailienė, NATO bataliono Lietuvoje vadas pulkininkas leitenantas Kristofas Huberas (Christoph Huber), Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas, filosofas Algis Mickūnas, apžvalgininkas, televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas, puslaidininkių lazerių laboratoriją įkūrę broliai verslininkai Dominykas, Kristijonas ir Augustinas Vizbarai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis įteiktas kino režisieriui Donatui Ulvydui, Betzatos bendruomenės įkūrėjui Rimantui Ramonui.

Viskas parduodama, viskas perkama...

Edvardas ŠIUGŽDA

Dar liepos 5-ąją premjeras Saulius Skvernelis akibrokštu pavadino koalicijos partnerių socialdemokratų registruotas įstatymo pataisas grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Anot S. Skvernelio, su socialdemokratais buvo sutarta dėl šių ir kitų mokesčių lengvatų apsispręsti koalicijos viduje ir „paprašyta neregistruoti, nekelti sumaišties“. Premjeras laikėsi pozicijos, kad socialiai teisingesnis būdas yra kompensuoti šildymo išlaidas nepasiturintiems žmonėms. Tačiau nepraėjus nė savaitei jis ir jo „valstiečiai“ visiškai sutiko su TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymu mainais į PVM šildymui sumažinimą susitarti dėl urėdijų reformos. Nors Socialdemokratų partijos frakcijos grupė neseniai buvo įregistravusi pataisą, kad nuo kitų metų būtų grąžintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui. Nors dar gegužę socialdemokratai į balsavo prieš panašų konservatorių siūlymą nustatyti 9 proc. tarifą trejiems metams. G. Landsbergis aiškino, kad opozicija esą nuosekliai kovoja, kad ši lengvata būtų išsaugota. Tačiau Landsbergis pamiršo, jog būtent konservatoriai buvo didžiausi PVM kėlimo iki Europoje didžiausio 21 proc. tarifo iniciatoriai, ir tai jie darė ypač nuosekliai, taip pat tik „laikinai“ jo nepadidindami šildymui.

Premjero medžioklė su varovais prasidėjo

Povilas Urbšys

Vasario mėnesį Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė geležinkelius, registrų centrą ir urėdijas pavadino korupcijos simboliu ir pakvietė Seimą pademonstruoti politinę valią – išspausti tose struktūrose esančius pūlinius. Tąkart ji be užuolankų rėžė: „Urėdijų reforma pribrendo seniai, miškų sistemos reformavimas buvo atliktas praktiškai visoje Europoje – pas kaimynus Latvijoje, Estijoje 1999 metais. Mes vėluojame. Tiek urėdijų sistema, tiek geležinkeliai, tiek Registrų centras buvo naudojamos kaip nomenklatūrinio valstybės valdymo įmonės“. Ir pratęsė: „Tai prioritetas visiems politikams, parodant, kad pagaliau reikia baigti su nomenklatūriniu, korupciniu šalies valdymu, ir tai yra simboliai – tiek geležinkeliai, tiek urėdijų sistema, tiek Registrų centras – tai yra simboliai kovos su nomenklatūriniu valdymu ir korupcija“.