Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius
Blogio imperija nugalima
(Tęsinys. Pradžia nr. 18,
19,
20,
21,
22,
23,
24,
25-26, 27)
Vyskupo Teofiliaus Matulionio byloje yra sudėti ir kai kurių kitų tuo laiku ar anksčiau suimtų ir tardomų žmonių tardymų protokolai. Jais remiantis iš dalies ir buvo pradėta Kaišiadorių vyskupo T. Matulionio byla apie jo antisovietinę veiklą dar vokiečių laikais. Įkalčių sudaryti baudžiamąją bylą vysk. T. Matulioniui buvo ieškoma dar iki jo suėmimo, 1945 metų viduryje. Svarbiausias liudininkas vysk. T. Matulionio byloje buvo kun. Stanislovas Kiškis, Petro s. Jo tardymas prasidėjo dar iki vysk. T. Matulionio suėmimo. Jau 1946 metų rugsėjo 27 dieną tardant kun. S. Kiškį buvo reikalaujama pasakyti apie 1945 metų balandį Kaišiadorių kurijoje vykusį pokalbį pasitarimą. 1946 m. lapkričio 14 d. tardymo metu (jis tęsėsi nuo 12 val. 30 min. 17 valandos) buvo klausiama apie 1945 metų balandį Kaišiadorių kurijoje vykusį pasitarimą. Kun. S. Kiškį tardė LTSR MGB Tardymo skyriaus poskyrio viršininko pavaduotojas vyr. leitenantas Kisminas, žinomas, netgi beveik iki naujausių laikų darbavęsis sovietinis saugumietis. Kun. S. Kiškis aiškiai jam pasakė, kad jokio pasitarimo Kaišiadorių kurijoje nebuvo, tai buvo paprastas pokalbis, kuriame dalyvavo vyskupas Matulionis, prelatas Labukas, vikaras Petkevičius ir pats Kiškis. Tardytojas, matyt, sutikęs, kad jokio pasitarimo ten nebuvo, kamantinėjo, kokie klausimai buvo svarstomi to pokalbio metu. Kun. S. Kiškis paaiškino: Mes kalbėjomės apie katalikiško jaunimo auklėjimą. Šis klausimas iškilo dėl to, kad tuo metu Kaišiadorių gimnazijos moksleiviai buvo verčiami stoti į komjaunimą, be to, Kaišiadorių gimnazijos direktorius Lestas darė tam tikrą spaudimą nenorintiems stoti į tą organizaciją. To pokalbio metu mes susipažinome su bažnytine teise, tikintiesiems katalikams draudžiančia stoti į antireligines organizacijas. Kun. S. Kiškis dar sakė, kad pokalbio dalyviai susipažino ir su VLKSM (komjaunimo) įstatais ir padarė išvadą, kad komjaunimas nesuderinamas su katalikybe ir kelia grėsmę tikintiesiems. Nors aiškaus nutarimo šiuo klausimu nebuvo priimta, tačiau buvo svarstyta, kaip turėtų laikytis dvasininkija siekdama moksleivius išlaikyti tikinčius. Kunigai Kiškis ir Petkevičius manė, kad reikia bažnyčioje paskelbti bažnytinės teisės normą, draudžiančią tikintiesiems stoti į antireligines organizacijas, o prelatas Labukas manė, kad minėtos teisės skelbti bažnyčioje nereikia. Šį ginčą išsprendė vyskupas Matulionis, pareikšdamas, kad jokio sprendimo šiuo klausimu nebus daroma ir kad kiekvienas dvasininkas turės elgtis taip, kaip jam atrodys protingiau, ir už savo veiksmus prisiims atsakomybę. Taip sakydamas, kun. S. Kiškis norėjo panaikinti bet kokią vysk. T. Matulionio atsakomybę dėl šių kaltinimų, todėl, parodydamas savo principingą nuostatą, dar patvirtino savo atsakomybę: Po minėto pokalbio aš buvau linkęs bažnyčioje paskelbti nurodytą bažnytinės teisės normą, tai ir padariau 1945 metų balandžio mėnesį. Kaišiadorių bažnyčioje pareiškęs, kad bažnytinė teisė tikintiesiems draudžia stoti į antireligines organizacijas, aš paaiškinau, kad antireliginės organizacijos šiuo metu yra VLKSM ir pionieriai. Be to, savo kreipimesi nurodžiau, kad tėvai turi rūpintis savo vaikų tikėjimu, dėl to jie atsakingi Dievui. Saugumietis neatlyžo, reikalaudamas pasakyti, kokie dar klausimai buvo svarstomi pokalbio pas vyskupą Matulionį metu. Tardomas kun. S. Kiškis sakė, kad kiek prisimena, kiti klausimai nebuvo svarstomi. Tačiau saugumietis vis vien neatlyžo: Ar savo kreipimesi nieko nekalbėjote apie mokytojus? Tardomasis kun. S. Kiškis atsakė: Savo kalboje Kaišiadorių bažnyčioje pasakiau, kad tikintys mokytojai, auklėjantys vaikus, privalo saugoti jų tikėjimą. Tada saugumietis metė kaltinimą: Savo kalboje Kaišiadorių bažnyčioje pareiškėte, kad, jeigu vaikai įstos į komjaunimą ar pionierius, dėl to bus kalti tėvai ir mokytojai, kurie kuria šias organizacijas. Tačiau tardomasis paneigė tokį kaltinimą: Ne, taip aš nekalbėjau, o tik priminiau tėvų ir mokytojų pareigą rūpintis, kad vaikai liktų tikintys. Neišgavęs iš Kiškio prisipažinimo dėl poveikio mokiniams ir tėvams darymo, saugumietis ėjo kitu keliu jis pasitelkė, matyt, prievarta iš komsorgo Vinco Aksomaičio išgautą liudijimą. Kun. S. Kiškis sakė, kad jo nepažįstąs, tik žino, kad tai yra Kaišiadorių gimnazijos komsorgas. Tardytojas paskaitė ištrauką iš liudininko Aksomaičio parodymų esą šis pasakė, jog Kiškis savo kalboje Kaišiadorių bažnyčioje 1945 metų balandį sakė: jeigu vaikai įstos į komjaunimą ar pionierius, dėl to bus kalti tėvai ir mokytojai, kurie kuria šias organizacijas, ir jie bus išbraukti iš bažnyčios sąrašų. Tačiau Kiškis paneigė tokius liudijimus: Aksomaičio parodymų aš nepatvirtinu. Jis pasakė netiksliai, aš savo kalboje Kaišiadorių bažnyčioje, paaiškinęs bažnytinius įstatymus, pasakiau, kad antireliginės organizacijos yra pionieriai ir komjaunimas, tačiau dėl tėvų ir mokytojų, kad jie bus išbraukti iš bažnyčios sąrašų, aš nekalbėjau. Saugumietis bandė surasti kitus liudijimus, klausdamas: Ar pas jus kada nors buvo atėjusi Aldona Uzaitė? Tardomasis Kiškis paaiškino: 1945 metų pavasarį Aldona Uzaitė su seserimi buvo atėjusi pas mane ir pareiškė, kad ji įstojo į VLKSM. Aš jai papriekaištavau, kad negalima būti tikinčia ir VLKSM nare, o reikia pasirinkti ką nors viena. Sekė kaltinimas: Ar jūs įkalbinėjote Uzaitę išstoti iš komjaunimo? Tačiau Kiškis ramiai paaiškino: Aš priekaištavau Uzaitei, kad įstodama į komjaunimą ji atsižadėjo religijos, tačiau ji su manim nesutiko. Išstoti iš komjaunimo aš jos neįkalbinėjau. Tardytojas toliau žėrė nusikaltimo įrodymus: Liudininkas Aksomaitis teigia, kad jūs įkalbinėjote Uzaitę išstoti iš komjaunimo. Ar patvirtinate Aksomaičio parodymus? Net ir priremtas melagingų kaltinimų kun. S. Kiškis nepasidavė: Ne, nepatvirtinu.
|