Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Audros laužė –
nepalūžom

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tikėjimo gynėjas ir geradarys

Prisiminimai ir vertinimai netekus kardinolo Joachimo Maisnerio

Mindaugas Buika

Kardinolas Joachimas Maisneris Šiluvoje 2008 m. rugsėjo 14 dieną lankėsi kaip popiežiaus Benedikto XVI pasiuntinys Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Drąsus amžinybės pasitikimas

Mirus beveik ketvirtį amžiaus Vokietijos didžiausiai Kelno arkivyskupijai vadovavusiam kardinolui Joachimui Maisneriui (Joachim Meisner, 1933–2017), popiežius Pranciškus užuojautos telegramoje aukštai įvertino šio išskirtinai atsidavusio ganytojo, tikėjimo ir moralės principų gynėjo ir geradario nuopelnus. Jo įpėdiniui, dabartiniam Kelno arkivyskupui kardinolui Raineriui Violkiui (Rainer Wölki) pasiustame laiške Šventasis Tėvas pripažino, kad jį „giliai sujaudino žinia, jog kardinolą Joachimą Maisnerį staigiai ir nelauktai iš šios žemės pašaukė gailestingumo Dievas“. Pranešama, kad 83 metų sulaukęs Bažnyčios hierarchas liepos 5 dieną mirė ramybėje, miegodamas, Bad Fiuneso kurortiniame miestelyje netoli Austrijos sienos, kur atostogavo. Vienas paskutinių šio tikro Lietuvos bičiulio ir nuoširdaus pokomunistinės Rytų Europos Bažnyčios atsikūrimo rėmėjo viešas pasirodymas įvyko Vilniuje per Palaimintojo kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos šv. Mišias, kurias birželio 25 dieną koncelebravo su mūsų šalies ir iš kitur atvykusiais ganytojais. Popiežius Pranciškus užuojautoje pabrėžęs kardinolo J. Maisnerio ištikimas ir bebaimes pastangas siekiant Rytų ir Vakarų Vokietijos bei visos Europos žmonių ir tautų bendrystės ir gerovės bei pasiaukojantį Gerosios Naujienos skelbimą, maldoje prašo Viešpatį Kristų, kad velioniui ganytojui už tai būtų atlyginta „padarant jį Šventųjų bendruomenės danguje dalyviu“.

Valstybės apdovanojimai

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės ordinus ir medalius įteikė daugiau kaip 40 Lietuvos ir užsienio piliečių. Už nuopelnus Lietuvai „Vytauto Didžiojo“ ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanotas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius įteiktas Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkui Liudui Mažyliui, Vokietijos archyve radusiam Vasario 16-osios aktą. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius skirtas archeologui Albinui Kuncevičiui, „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino“ ordino Riterio kryžius – vaikų ligų gydytojui Rimantui Kėvalui. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiais apdovanoti Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos centro valdybos pirmininkė, akad., prof., habil. dr. Danutė Gailienė, NATO bataliono Lietuvoje vadas pulkininkas leitenantas Kristofas Huberas (Christoph Huber), Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas, filosofas Algis Mickūnas, apžvalgininkas, televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas, puslaidininkių lazerių laboratoriją įkūrę broliai verslininkai Dominykas, Kristijonas ir Augustinas Vizbarai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis įteiktas kino režisieriui Donatui Ulvydui, Betzatos bendruomenės įkūrėjui Rimantui Ramonui.

Istorinis Donaldo Trampo vizitas Lenkijoje ir Vokietijoje

Lietuvos ir JAV prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Donaldas Trampas tarp kitų valstybių vadovų Varšuvoje Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Jau seniai buvo laukiam JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) vizito į Lenkiją, kurio metu turėjo paaiškėti JAV administracijos požiūris į Vidurio Europos saugumo garantijos klausimus. D. Trampas į Varšuvą atvyko liepos 5-osios vakarą ir susilaukė didžiulio dėmesio. Jis susitiko su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda (Andrzej Duda) ir dalyvavo Trijų jūrų iniciatyvos posėdyje. Tiesiai iš Lenkijos JAV vadovas vyko į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, vykusį liepos 7–8 dienomis Vokietijoje, Hamburgo mieste, ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Politikai ir apžvalgininkai šį susitikimą vadino istoriniu. Didžiajam dvidešimtukui priklauso šios šalys: Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Italija, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Kinija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Prancūzija, Rusija, Saudo Arabija, Turkija, Vokietija.

Buvusiame Reformacijos lopšyje – deguto šaukštas

Kun. Vytenis Vaškelis

2017 metų birželio 30 d. Vokietijos parlamentui balsavus už vienos lyties santuokos legalizavimą ir galimybę įsivaikinti, netrukus Vokietijos vyskupų konferencijos šeimų sielodavos vadovas, Berlyno arkivysk. Heineris Kochas (Heiner Koch) išreiškė apgailestavimą dėl esminio santuokos sąvokos apibrėžimo iškreipimo, nes „įstatymų leidėjai apleido pamatinius santuokos sąvokos aspektus ir dėl to nebeliko diferencijavimo tarp skirtingų partnerystės formų“.

Dėl tos pačios lyties porų santuokos Vokietijoje įteisinimo, Rusijos sekmininkų vadovas, vyskupas Sergejus Riachovskis atviru laišku kreipėsi į tikinčiuosius. Jis rašė: „Šiais jubiliejiniais Reformacijos metais mes tapome kito „istorinio“ įvykio liudininkais, kuris atrodo kaip pasityčiojimas iš minėto jubiliejaus. (...) Moralinio kamieno praradimas – tragedija tautai ir valstybei. Liūdna ir skaudu žiūrėti į tuos, kurie, skelbdami ir įkūnydami Biblijos principus, buvo Reformacijos judėjimo priekyje, o šiandien krypsta link Sodomos ir Gomoros principų. Neturiu tikslios statistikos, bet esu įsitikinęs, kad tų vokiečių parlamentarų, kurie buvo šio įstatymo priėmimo iniciatoriai, tėra saujelė. Deja, dabar dar daugiau žmonių yra gundomi įteisinta nuodėme. Biblijoje parašyta: „Jie nesirūpino pažinti Dievą, tai ir Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera“ (Rom 1, 28).

Kaune atidengta burmistro Jono Vileišio skulptūra

Skulptūra burmistrui Jonui Vileišiui

Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, Kaune buvo atidengta 2,4 metrų aukščio iš bronzos lieta skulptūra, vaizduojanti Laisvės alėja žingsniuojantį burmistrą Joną Vileišį. Jam einant burmistro pareigas vyko intensyvi Kauno miesto plėtra iš senojo miesto branduolio – Senamiesčio – į Naujamiestį, Žaliakalnį, Aleksotą, Šančius ir kitus priemiesčius. Šį istorinį momentą bene labiausiai reprezentuoja tuo metu susiformavęs kaunietiškojo modernizmo architektūros stilius, 2015 metais įvertintas ir visos Europos mastu, suteikiant šiam reiškiniui Europos paveldo ženklą. Vienu labiausiai pasižyminčiu prieškario moderniosios architektūros pastatų Kaune laikomi Centrinio pašto rūmai buvo statyti, kai miestui vadovavo J. Vileišis. Netoli jų pastatyta burmistro skulptūra. Advokatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras J. Vileišis tarpukariu ėjo vidaus reikalų, vėliau finansų ministro pareigas, buvo Lietuvos valstybės atstovas JAV, pretendavo į prezidento postą. 1921–1933 metais būdamas Kauno miesto burmistru per trumpą laiką organizavo kanalizacijos, vandentiekio tinklų tiesimą, sutvarkė susisiekimo problemas, pastatė tiltų, įkūrė mokyklų, visuomeninių organizacijų.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Bendruomenės šventėje pasveikinti kunigai

Vysk. Juozas Žemaitis MIC teikia Suvirtinimo sakramentą

ŠAKIAI. Birželio 18-ąją, sekmadienį, Šv. Jono Krikštytojo parapijoje buvo švenčiama ne tik Devintinių iškilmė, bet ir Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, Sutvirtinimo sakramento teikimas, klebono kun. Vytauto Antano Matusevičiaus 25 metų ir vikaro kun. Vitalijaus Volodkovičiaus 5 metų kunigystės jubiliejai. Aukoti šv. Mišių ir teikti Sutvirtinimo sakramento atvyko buvęs ilgametis šios parapijos klebonas, o dabar Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC.

Prieš pradėdamas šv. Mišių auką vyskupas sakė matantis daug seniai pažįstamų veidų, tik jau visi yra vyresni ir pasikeitę. Daug metų praėjo, kai jis išvyko iš Šakių, bet žvelgiant Amžinybės požiūriu tie metai, tūkstantmečiai, milijonai metų nieko nereiškia ir pas Dievą visi būsime pažįstami.

Kardinolui Henrikui Gulbinovičiui įteiktos Vilniaus rajono garbės piliečio regalijos

Vilniaus rajono merė Marija Rekst kardinolui Henrikui Romanui Gulbinovičiui įteikė Vilniaus rajono garbės piliečio regalijas

Birželio 9 dieną Vroclave (Lenkija) Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst kardinolui Henrikui Romanui Gulbinovičiui įteikė Vilniaus rajono garbės piliečio regalijas. Iškilminga ceremonija įvyko akcijos „Išgelbėk prosenelio kapą nuo užmaršties“ (lenk. „Mogiłę pradziada ocal od zapomnienia“) baigiamojo dviejų dienų koncerto metu.

„Vilniaus kraštas džiaugiasi turėdamas tokį pilietį“, – įteikdama apdovanojimą sakė merė M. Rekst bei pabrėžė, kad kardinolui šis titulas suteiktas už krikščioniškų vertybių ir tradicijų puoselėjimą. Kardinolas merės buvo pakviestas aplankyti Vilnių. Atsiimdamas apdovanojimą kardinolas H. Gulbinovičius džiaugėsi, kad Vilniaus kraštas nepamiršta savo vaikų. Atsakydamas į merės kvietimą atvykti į Vilnių, sakė, kad būtinai atvyks, jeigu tik leis sveikata.

Viskas parduodama, viskas perkama...

Edvardas ŠIUGŽDA

Dar liepos 5-ąją premjeras Saulius Skvernelis akibrokštu pavadino koalicijos partnerių socialdemokratų registruotas įstatymo pataisas grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Anot S. Skvernelio, su socialdemokratais buvo sutarta dėl šių ir kitų mokesčių lengvatų apsispręsti koalicijos viduje ir „paprašyta neregistruoti, nekelti sumaišties“. Premjeras laikėsi pozicijos, kad socialiai teisingesnis būdas yra kompensuoti šildymo išlaidas nepasiturintiems žmonėms. Tačiau nepraėjus nė savaitei jis ir jo „valstiečiai“ visiškai sutiko su TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymu mainais į PVM šildymui sumažinimą susitarti dėl urėdijų reformos. Nors Socialdemokratų partijos frakcijos grupė neseniai buvo įregistravusi pataisą, kad nuo kitų metų būtų grąžintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui. Nors dar gegužę socialdemokratai į balsavo prieš panašų konservatorių siūlymą nustatyti 9 proc. tarifą trejiems metams. G. Landsbergis aiškino, kad opozicija esą nuosekliai kovoja, kad ši lengvata būtų išsaugota. Tačiau Landsbergis pamiršo, jog būtent konservatoriai buvo didžiausi PVM kėlimo iki Europoje didžiausio 21 proc. tarifo iniciatoriai, ir tai jie darė ypač nuosekliai, taip pat tik „laikinai“ jo nepadidindami šildymui.

Premjero medžioklė su varovais prasidėjo

Povilas Urbšys

Vasario mėnesį Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė geležinkelius, registrų centrą ir urėdijas pavadino korupcijos simboliu ir pakvietė Seimą pademonstruoti politinę valią – išspausti tose struktūrose esančius pūlinius. Tąkart ji be užuolankų rėžė: „Urėdijų reforma pribrendo seniai, miškų sistemos reformavimas buvo atliktas praktiškai visoje Europoje – pas kaimynus Latvijoje, Estijoje 1999 metais. Mes vėluojame. Tiek urėdijų sistema, tiek geležinkeliai, tiek Registrų centras buvo naudojamos kaip nomenklatūrinio valstybės valdymo įmonės“. Ir pratęsė: „Tai prioritetas visiems politikams, parodant, kad pagaliau reikia baigti su nomenklatūriniu, korupciniu šalies valdymu, ir tai yra simboliai – tiek geležinkeliai, tiek urėdijų sistema, tiek Registrų centras – tai yra simboliai kovos su nomenklatūriniu valdymu ir korupcija“.