|
Viskas parduodama, viskas perkama...
Edvardas ŠIUGŽDA
Dar liepos 5-ąją premjeras Saulius Skvernelis akibrokštu pavadino koalicijos partnerių socialdemokratų registruotas įstatymo pataisas grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Anot S. Skvernelio, su socialdemokratais buvo sutarta dėl šių ir kitų mokesčių lengvatų apsispręsti koalicijos viduje ir paprašyta neregistruoti, nekelti sumaišties. Premjeras laikėsi pozicijos, kad socialiai teisingesnis būdas yra kompensuoti šildymo išlaidas nepasiturintiems žmonėms. Tačiau nepraėjus nė savaitei jis ir jo valstiečiai visiškai sutiko su TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasiūlymu mainais į PVM šildymui sumažinimą susitarti dėl urėdijų reformos. Nors Socialdemokratų partijos frakcijos grupė neseniai buvo įregistravusi pataisą, kad nuo kitų metų būtų grąžintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šildymui. Nors dar gegužę socialdemokratai į balsavo prieš panašų konservatorių siūlymą nustatyti 9 proc. tarifą trejiems metams. G. Landsbergis aiškino, kad opozicija esą nuosekliai kovoja, kad ši lengvata būtų išsaugota. Tačiau Landsbergis pamiršo, jog būtent konservatoriai buvo didžiausi PVM kėlimo iki Europoje didžiausio 21 proc. tarifo iniciatoriai, ir tai jie darė ypač nuosekliai, taip pat tik laikinai jo nepadidindami šildymui.
Susitarimas įtvirtintas raštu jį antradienį pasirašė ministras pirmininkas S. Skvernelis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnas Ramūnas Karbauskis. Pastarasis sakė, kad valdančioji koalicija nekinta. Joje dirba LVŽS ir Socialdemokratų partija, o šiuo klausimu koalicijos partnerių nuomonės išsiskyrė. Tai, kas dabar vyksta, rodo, kad mes Seime randame pritarimą visiems šios Vyriausybės suformuotiems siūlymams ar koalicijos narių balsais, ar su opozicijos pagalba, sakė R. Karbauskis antradienį bendroje valstiečių lyderių ir konservatorių vadovo G. Landsbergio spaudos konferencijoje. Tad liepos 11-ąją, kai visi seimūnai buvo pervargę (o kai kurie, kaip Aušra Maldeikienė, kaip normalus žmogus, kuriam reikia pailsėti, jau atostogavo), buvo jau galutinai sutarta dėl konservatorių paramos. Tačiau politikai diskutavo ne dėl pradinio Vyriausybės teikto varianto, pagal kurį šiuo metu veikiančias 42 urėdijas siūlyta sujungti į vieną bendrą valstybinę įmonę. Seimui buvo pateiktas konservatorių lyderio G. Landsbergio bei Liberalų sąjūdžio vadovo Eugenijaus Gentvilo alternatyvus projektas, pagal kurį iš Miškų įstatymo turėtų būti išbraukta nuostata apie tai, kad Lietuvoje veikia 42 urėdijos. Pritarus tokiam siūlymui, sprendimų teisė dėl miškų reformavimo pereina į Vyriausybės rankas, tvarkyti šį sektorių ji galės, neprašydama Seimo pritarimo kiekvienam sprendimui. Pagal atmestas liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo pataisas, analogiškas socialdemokratų įsivaizduojamai urėdijų reformai, iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos, sumažinant jų skaičių iki 1525, o jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Tai būtų buvęs beveik analogiškas ne kartą socialdemokratų siūlymui išsakytas projektas, kuris, kaip teigiama, urėdijų pertvarką nukeltų į tolimą ateitį. Tad vyko arši kova ir tarp savų, ir tarp svetimų. Priėmęs valdančiųjų valstiečių ir žaliųjų inicijuotą urėdijų reformą, už kurią balsavo 82, prieš 16, susilaikė 12 parlamentarų, Seimas nusprendė baigti pratęstą sesiją ir išeiti pelnytų atostogų. Matyt, tokį tikslą turėjo ir netikėtas konservatorių bei valstiečių susitarimas.
Antradienį Seime priimant urėdijos reformos ir Miškų įstatymo pataisas, aplinkos ministras Kęstutis Navickas sakė, kad urėdijos iki 2019 metų bus sujungtos į vieną juridinį asmenį ir nuo 2019 metų sausio 1 dienos urėdų turėtų nelikti. Miškų įstatymo pataisos atriš rankas Vyriausybei įgyvendinti jos parengtą projektą. Aplinkos ministerija siūlė, kad visus valstybinius miškus valdytų valstybės įmonė Lietuvos valstybiniai miškai, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas. Ministerija anksčiau buvo suplanavusi atleisti apie 400 urėdijų darbuotojų, dabar skaičius gali būti ir mažesnis. Urėdijose kartu su administracijos darbuotojais šiuo metu dirba apie 4 tūkst. žmonių. Tačiau iškilo dar vienas įdomus dalykas. Pasitvirtinus žiniasklaidos paviešintiems faktams, kad dėl generalinio urėdo ir šilumininkų medžioklės galimai buvo pakeista net NATO pratybų eiga, aplinkos ministras K. Navickas pažadėjo reikalauti visų pirma Marijampolės miškų urėdo atsakomybės. Privatūs interesai negali būti ypač už valstybės gynimo interesus aukštesni, sakė K. Navickas. Jis turėjo galvoje paviešintus faktus apie tai, kad dėl generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio, jo sūnaus, verslo konsultanto Liudo Prūsaičio, ir įtakingo šilumininkų atstovo, bendrovės Litesko filialo Alytaus energija direktoriaus Vytauto Čeponio medžioklės Marijampolės rajone, Šunskų girioje, buvo pakeista tą dieną tame pačiame miško masyve vykusių tarptautinių NATO karinių pratybų Kardo kirtis, skirtų vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybos mokymams, pratybų eiga.
Socialdemokratai, be kurių paramos valstiečiai ir žalieji šįkart išsisuko, sprendimą dėl tolesnio buvimo valdančiojoje koalicijoje žada priimti rudenį. Tai nusprendė pasakyti partijos lyderis Gintautas Paluckas. Jis nesureikšmino to, kad sprendimui dėl urėdijų reformos premjerui S. Skverneliui paramos teko ieškoti opozicijoje: jei Vyriausybė ir premjeras randa paramą savo siūlomiems sprendimams visose frakcijose, yra normalu. Buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, Seimo narys Algirdas Butkevičius jau anksčiau teigė pasigailėjęs, kad po rinkimų nuėjo į koaliciją su R. Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Dabar, kaip sakė A. Butkevičius, valstiečių darbai kardinaliai skiriasi nuo to, kas buvo deklaruota ir yra numatyta Vyriausybės programoje bei Koalicijos sutartyje. Konservatorių ir valstiečių manevrus jis palygino su buldozeriu. Panašiai dėl koalicijos nesėkmės guodėsi ir Lietuvos socialdemokratų partijos vairą iš Butkevičiaus perėmęs G. Paluckas. Šis tikino, kad socialdemokratai nepalaiko dabar siūlomos urėdijų reformos, ir sakė, kad premjeras kalba apie pelningai dirbančias valstybines įmones, o mes sakome, kad pelno kaina negali būti regionų skurdinimas ir žmonių ujimas iš jų. Kas iš tų pinigų, jei neturėdami darbo žmonės bėgs į miestus ar užsienius. Kitą dieną G. Paluckas aiškino, kad bendradarbiavimas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra įtemptas, o tolesnio koalicijos darbo perspektyva ir galimai jos likimas turėtų paaiškėti rudenį.
Kai politikai pešasi arba susitaria tarpusavyje, derindami savo interesus, paaiškėjo, kad per šešis šių metų mėnesius išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 tūkst. 731 asmuo. Pernai per šį laikotarpį oficialiai emigravo 21 tūkst. 248 asmenys. Vadinasi, Statistikos departamento duomenys rodo, jog per pirmąjį 2017 metų pusmetį emigravo maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Taigi emigracijos skaičius per šį laikotarpį, lyginant su pernykščiu, padidėjo net 50 proc. Emigracijos mastų augimą galėjo lemti tai, kad išvažiavę žmonės tik dabar deklaravo išvykimą. Bet tai tik paguoda. Darosi jau netgi įprasta, kad lietuviai emigruoja iš inercijos. Taip metams bėgant mūsų tik mažėja. Kaip šią savaitę paskelbė Eurostatas, 2016 metais Lietuva santykinai neteko daugiausiai gyventojų iš visų Europos Sąjungos šalių 14,2 asmenys tūkstančiui gyventojų. Taigi vyksta kažkas blogiau, nei tikina politikai esą tereikia tik didinti žmonių pajamas, ir tada žmonės neemigruos. Tik jie nepasako, iš kur gauti lėšų didinti žmonių algas, o gal ir pensijas.
Kai tarpusavyje pliekiasi politikų interesai, kai nebėra griežtesnio žodžio jiems pasakyti, nes nebėra mons. Alfonso Svarinsko ir Algirdo Patacko, prisiminkime neseniai mums paskelbtą Palaimintąjį arkiv. T. Matulionį ir lygiuokimės į jį.
© 2017 XXI amžius
|