2017 m. rugsėjo 15 d.
Nr. 35 (2252)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Šv. Lauryno šventė beržų ūksmėje

Raimondas Guobis

Šv. Lauryno atlaidų iškilmės dalyviai.
Centre – kun. Eugenijus Staleronka

Rugpjūčio 12-ąją, šeštadienį, netoli Debeikių, prie Šventosios, kalnu stūksančiose Jononių kaimo kapinėse vyko tradicinė Šv. Lauryno šventė. Nors daugelį išgąsdino karščiausios metų dienos tvankuma, tačiau susirinko nemenkas būrelis vietinių bei po pasaulį išsibasčiusių kraštiečių. Vyko pamaldos su kankinystės taurumo dvasia, spalvinga, prasmingu raudonumu paženklinta procesija, piešinių paroda „Žemė žuvų ženkle“ ir jaukūs susitikimai.

Paslaptingame kalne buvo gerokai vėsiau nei aplink artėjančio lietaus ūkanomis apibarstytame pasaulyje. Beržų vainikai pridengė aikštelę nuo saulės, o virš kalno lakiojo smagus vėjelis. Šv. Mišių šventimui vadovavo Vyžuonų Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Eugenijus Staleronka. Vėliavnešių – brolių Vidmanto ir Leono Jankauskų bei Filimonos Vazulienės anūko Dainiaus Miškinio – rankose vėliavos skleidėsi karališku raudonumu. Klebonas irgi vilkėjo ryškiai raudoną arnotą, arkivyskupą Teofilių Matulionį birželio 25-ąją Vilniuje paskelbiant palaimintuoju vilkėtą, prisiminė šio garbingo mūsų tautos sūnaus bei Romos diakono Lauryno kankinystę už tikėjimą į Kristų. Giedojo operos solistas Tomas Ladiga. Procesija kapinių erdves, buvusį legendinės ponų Jaugelių bažnyčios šventorių apjuosė tris kartus, nediduką kryžių nešė paslaugioji Laimutė, didingai skambėjo maršalkos rankoje nemenkas bronzinis varpas, spindėjo Kristaus kankinimo simboliais išpuošta lazda, vėjas plakė vėliavų šilką ir palaimingai skambėjo giesmė. Pamoksle kalbėta apie kankinystę, gebėjimą laikytis savosios tiesos, neišsižadėti jos net mirties akivaizdoje ir savuosius globoti, mylėti. Juk kaip kadaise budelių akivaizdoje šv. Laurynas didžiausiu turtu pavadino varguolius, paprastus tikinčiuosius, taip ir tą kaitrią popietę mes suvokėme, kad didysis mūsų dienų turtas yra čia susirinkę žmonės. Pamaldas vainikavo didingai nuskambėjusi palaiminga kančios prasme spinduliuojanti giesmė „Kur augai tu, šventasis kryžiaus medi...“

Susipažinta su originaliai ant istorinio tinklo sukabintų paveikslų prasmėmis: Šventoji, žuvys, istorijos toliuose spindintis pasaulis, įvykiai, žmonės, kuriuos daugelis prisimena. Visi šventėje dalyvavusieji buvo apdovanoti plakatais „Aukštaitijos Šventoji“. Didysis kermošius vyko svetingoje Pilkauskų sodyboje, Varkujų gyvenvietėje, tačiau istoriškai nemažam Jononių kaimui kadaise priklausiusioje žemėje.

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija