|
Gyvojo Dievo akivaizdoje
|
Klieriko Justo Kavaliausko nuotrauka
|
O teisumo vaisius sėjamas ramybėje tiems, kurie neša ramybę (Jok 3, 18). Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje visą parą dvelkė ramybe. Čia vyko Švč. Sakramento adoracija buvimas Gyvojo Dievo akivaizdoje. Žmonės rinkosi į šventovę semtis sielai atgaivos, melstis ir dėkoti Dievui. Jėzus, pasilikęs šventojoje Ostijoje, dalija save tikintiesiems, kad gyvenimo kelyje sutiktume Tiesą ir Ramybę. Susikaupimo ir ramybės laikas tą dieną Biržų bažnyčioje prasideda po rytinių šv. Mišių, išstačius monstranciją su Švč. Sakramentu. Nenutrūkstamas žmonių budėjimas tęsiasi iki kito ryto, viską vainikuojant šv. Mišiomis bei Švč. Mergelei Marijai skirtomis giesmėmis. Tikintieji pasiskirstę laiką po valandą ar kelias atskiromis grupelėmis. Įvairios maldos grupės ir pavieniai tikintieji savo pasirinktu būdu garbina Jėzų tyloje, bendroje maldoje, giesmėmis... Meldžiasi Gyvojo Rožinio, pasauliečių Pranciškonų ordino, Marijos legiono, moterų katalikių draugijos, Motinos maldoje, už kunigus besimeldžiančiųjų maldos grupės. Adoracijoje dalyvauja Biržų dekanato parapijų tikintieji Pabiržės, Papilio, Vabalninko, Suosto maldininkai. Nemunėlio Radviliškio parapijiečiams atstovauja šios bažnyčios choro grupė, šlovinanti Dievą giesmėmis. Meditacija bei giesme garbina Viešpatį Biržų bažnyčios choristai bei jos Grigališkojo choralo grupės nariai. Atskiru laiku meldžiasi tikybos mokytojai ir katechetai, kunigai, naujasis biržietis klierikas, apsisprendęs kunigystės pašaukimui. Adoruoja Biržų muzikos mokyklos mokytojai ir mokiniai, Carito organizacijos, Dievo Gailestingumo maldos nariai. Nuolatinis Dievo ir žmogaus artumas mąstant ir kontempliuojant, sąlytis maldoje pakelia dvasią, stiprina tikėjimą, augina meilėje...
|
|
Smagus susitikimas po atlaidų
|
Pasvalio piligrimai Pivašiūnuose.
Centre klierikas Raimundas Zimka
|
Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio draugijos maldininkai, katalikių moterų skyriaus narės pritariant Pasvalio dekanui kun. Henrikui Kalpokui, minint Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metus, organizavo maldingą kelionę į Pivašiūnus švęsti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Jie vyko nauju geradario ūkininko iš Girsūdų (Pasvalio r.) Petro Karoblio autobusu. Ta diena buvo skirta katalikiškoms organizacijoms. Pastiprinę savo sielas Viešpaties meile bei Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos malone pasvaliečiai išskubėjo pas bičiulius į Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklą. Nuo Pivašiūnų iki Kurnėnų lydėjo alytiškis Vytautas Urmanavičius. Mokyklos kieme pasitiko kaimiška kapela ir tautiniais rūbais pasipuošęs Dzūkų pulkucis ir jų vadovė Antanina Urmanavičienė bei Mokyklos draugijos nariai, Alytaus rajono ir miesto valdžios atstovai. Čia kartu vyko renginys Baltijos kelyje su meile širdyje, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, Juodojo kaspino dienai, 28-osioms Baltijos kelio metinėms paminėti. Paminėtas ir pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas Antanas Juozapavičius, žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. vasario 13 d. ant Alytaus tilto. Jis kilęs nuo Pasvalio. Prisimintas ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. nuo okupanto kulkos žuvęs karys savanoris alytiškis Artūras Sakalauskas, kuris gynė Lietuvos nepriklausomybę prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos. Renginys prasidėjo malda už Tėvynę bei Tautiška giesme. Tylos minute pagerbti Lietuvos laisvės gynėjai, žuvę už Tėvynę, bei Kurnėnų mokyklos mokytojai ir mokiniai, iškeliavę į amžinybę. Skambėjo posmai bei patriotinės dainos apie Tėvynę, Lietuvą ir mokyklą. Meno programą atliko šios mokyklos draugijos nariai bei mokytojai ir mokiniai, Alytaus krašto vokaliniai ansambliai, Dzūkų pulkucis bei pasvaliečiai. Pranešimą apie Lietuvos kariuomenės karininką A. Juozapavičių pristatė Alytaus etnologas Giedrius Bernatavičius ir pakvietė visus aplankyti mokykloje parengtą parodą šiai istorinei asmenybei.
|
|
Iš močiutės ir motinos kraičių skrynių...
Jeigu šiandieną mano močiutė Barbora ir mano motina Domicelė dar tebegyventų, joms jau būtų gerokai daugiau kaip šimtas metų. Abi jos nė dienos nebuvo lankiusios mokyklos, bet būdamos gabios savarankiškai išmoko skaityti. Užtat abi labai brangino katalikiškas knygas, katalikišką spaudą ir viską, ką pavykdavo įsigyti bažnyčiose arba gaudavo iš kunigų kalėdojimo metu. Tarp močiutės ir mamos sukauptų daiktų radau lapelį, kuriame išspausdinta Giesmė, skirta Šiluvai. Rugsėjo 8-oji Švč. Mergelės Marijos Gimimo diena ir Šiluvoje tądien prasideda atlaidai, todėl manau, jog skaitytojams bus įdomu susipažinti su ilgoka, pirmąja sukurta giesme, dedikuota Šiluvai. Giesmėje atsispindi visa Šiluvos istorija. Beje, ši Giesmė dvelkia itin dideliu dvasingumu, meile bei pagarba šventai ir kasmet gausiai lankomai Šiluvai...
|
|
|