|
Vietovardžiuose glūdi Lietuvos ir pasaulio kultūrinio palikimo dalis
Etninės kultūros globos taryba ir Seimo Kultūros komitetas Seime organizavo konferenciją-forumą Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Jos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad vietovardžių išsaugojimo klausimą analizavusios valstybinės institucijos Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija 20152017 metais atsakymuose į raštiškus paklausimus ir protokolinėse svarstymų nutartyse besąlygiškai pripažįsta, jog senųjų kaimų (ir viensėdžių) vardai yra nenuginčijama Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė. Tačiau jau kelinti metai Seimo, Vyriausybės narių bei mokslininkų ir visuomenininkų pasitarimuose nerandama optimalių būdų, kaip išspręsti vietovardžių (konkrečiai išnykusių kaimų vardų) naikinimo problemą. Būtent dėl to birželio 5 diną vykusioje konferencijoje dar kartą svarstytas šis Lietuvos kultūrai, istorijai, lietuviškai tapatybei ir pilietiškumui svarbus klausimas.
Konferencijoje buvo pritarta ir dar kartą akcentuota, kad tradiciniuose vietovardžiuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūrinio palikimo dalis. Konstatuota, kad iš gyvenamųjų vietovių sąrašo jau yra išbraukta tūkstančiai kaimų pavadinimų (tradicinių vietovardžių), pradedant sovietmečiu (19591989 metais išbraukta 5,6 tūkst.) ir baigiant šiais laikais. Atrodytų, kad toks pavojus buvo didesnis sovietinio režimo metais, tačiau kaimams sparčiai tuštėjant ir dabar atskirose savivaldybėse ir toliau išbraukiami istoriniai kaimų pavadinimai iš juridinės vartosenos (kaimui likus be gyventojų ir trobesių, jo teritorijai suteikiamas gretimos gyvenamosios vietovės pavadinimas). Vien 20142015 metais Vyriausybė Švenčionių ir Ukmergės savivaldybių prašymu panaikino po 40 kaimų ir viensėdžių vardų. Siekiant sustabdyti be gyventojų likusių kaimų ir viensėdžių vardų naikinimą keletą kartų kreiptasi į aukštas instancijas. Etninės kultūros globos taryba ir Lietuvos geografų draugija 2015 metais, siekdamos sustabdyti gyvenamųjų vietovių vardų naikinimo procesą, kreipėsi į Seimo pirmininkę, Ministrą pirmininką, Vyriausybę, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisiją, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Lietuvos nacionalinę UNESCO komisiją. Tačiau iš jų buvo pasityčiota, kai 2016 m. vasario 10 d. Raseinių savivaldybės prašymu panaikino dar 21 gyvenamąją vietovę. Todėl pagal dabar galiojančią įstatyminę bazę grėsmė išnykti yra iškilusi dar 4000 kaimų ir viensėdžių vardų. Šioje konferencijoje-forume pabrėžta, kad senieji kaimų ir viensėdžių pavadinimai yra svarbi valstybės kultūros paveldo dalis, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė.
Konferencijos-forumo dalyviai priėmė rezoliuciją, kurią visų vardu pasirašė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys. Joje teigiama:
1. Raginame Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę sustabdyti kaimų ir viensėdžių vardų išbraukimą iš juridinių dokumentų, priimant atitinkamas įstatymo pataisas.
2. Siūlome oficialiai pripažinti vietovardžius Lietuvos nematerialiąja kultūros paveldo vertybe.
3. Kviečiame vietovardžių kaimų ir viensėdžių vardų išsaugojimo ir įpaminklinimo darbą priskirti prie svarbiausių visuotinų Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo sukakties minėjimo programos darbų, numatant tų darbų tąsą ilgalaikėse Vyriausybės fiksavimo, mokslinių tyrimų, sklaidos darbų programose, užtikrinant jų finansavimą.
4. Raginame Lietuvos savivaldybių asociaciją ir atskiras savivaldybes pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus lydinčius aktus neatidėliojant sudaryti vietovardžių (išnykusių ir esančių kaimų bei viensėdžių vardų) išsaugojimo ir įpaminklinimo komisijas.
5. Vertiname VĮ Registrų centro kuriamą Istorinių gyvenamųjų vietovių sluoksnį Lietuvos Respublikos adresų registro objektų interaktyviame žemėlapyje REGIA ir pritariame, kad jame būtų pažymėtos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvusių istorinių gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos, tai laikant pirmuoju etapu sovietmečiu panaikintų kaimų ir viensėdžių vardų atstatyme de jure.
6. Sveikiname ir skatiname archyvų, muziejų, mokslo įstaigų, leidyklų pastangas, skaitmeninant senąjį rašytinį palikimą, sudarant fondų ir leidinių vietovardžių ir asmenvardžių rodykles, prieinamas plačiajai visuomenei. Raginame valstybines mokslo ir žinybines bei visuomenines institucijas, kuriant ir tvarkant interaktyvias rašytinių duomenų ir grafinės informacijos duomenų bazes bei svetaines, formuoti integralią sistemą ir siekti teisingo vietovardžių vartojimo bei tikslaus jų vietos pažymėjimo.
7. Kviečiame savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių atstovus dalyvauti vietovardžių įpaminklinimo darbe, laikinais ar ilgalaikiais informaciniais ženklais pažymint esančio ar panaikinto kaimo pavadinimą kaimų vietovėse, prie kaimų senųjų kapinių ar kitose su kaimais susijusiose vietose.
8. Skatiname vietos bendruomenes įpaminklinant vietovardžius meninėmis priemonėmis, parodyti tinkamą pagarbą vietos tarmei, tokiu būdu praturtinant bendrinę kalbą ir išsaugant etnografinių regionų savitumą ir patrauklumą.
9. Kviečiame į kaimų vietovardžių įpaminklinimo darbą įtraukti rajonų mokyklų bendruomenes, vietos tautodailininkus, kūrybingai išnaudojant technologijų, pilietinio ir neformalaus ugdymo pamokas, o daugialypę vietovardžių vertę ir prasmę pasitelkti, rengiant pažintines keliones krašte.
© 2017 XXI amžius
|