|
Iš močiutės ir motinos kraičių skrynių...
Jeigu šiandieną mano močiutė Barbora ir mano motina Domicelė
dar tebegyventų, joms jau būtų gerokai daugiau kaip šimtas metų.
Abi jos nė dienos nebuvo lankiusios mokyklos, bet būdamos gabios
savarankiškai išmoko skaityti. Užtat abi labai brangino katalikiškas
knygas, katalikišką spaudą ir viską, ką pavykdavo įsigyti bažnyčiose
arba gaudavo iš kunigų kalėdojimo metu. Tarp močiutės ir mamos sukauptų
daiktų radau lapelį, kuriame išspausdinta Giesmė, skirta Šiluvai.
Rugsėjo 8-oji Švč. Mergelės Marijos Gimimo diena ir Šiluvoje tądien
prasideda atlaidai, todėl manau, jog skaitytojams bus įdomu susipažinti
su ilgoka, pirmąja sukurta giesme, dedikuota Šiluvai. Giesmėje atsispindi
visa Šiluvos istorija. Beje, ši Giesmė dvelkia itin dideliu dvasingumu,
meile bei pagarba šventai ir kasmet gausiai lankomai Šiluvai...
Giesmė
Sveika Panele, Šiluvos Marija,
Garsi stebuklais Žemaičių šalyje,
Tu mūsų Meilė ir Viltis,
Tu mūsų Siela ir Širdis.
Tu pamylėjai mūsų šventą žemę,
Tavo gerumas mus nuo amžių remia.
Tu sielas auklėji, peni,
Šelpi, apsaugai ir gini.
Vos lietuviai tapo katalikai,
Tuojau kalvinai klaidinti apniko,
Bebuvo likę vos tiktai
Septyni dori kunigai.
Ties katalikų medine bažnyčia
Tuoj pasistatė kalvinai koplyčią,
Ponų turtuolių šelpiami
Ir valdininkų remiami.
Greit atskalūnų klaidos viršų gavo,
Paėmė turtą bažnyčios kaip savo,
O iš jos sienų, kaip matai,
Liko tik vieni pelenai.
Daugelis metų buvo jau praėję,
Niekas bažnyčiai grįšiant netikėjo,
Kad ne stebuklas iš dangaus
Motinos dieviško sūnaus,
Ganė ten bandą maži piemenėliai,
Stovinčią regi Ją ant akmenėlio
Su mažutėliu Vaikeliu,
Ašaros biro iš akių.
Ko verki, Ponia? piemenėlis tarė.
Sako Marija: Kam tą vietą aria?
Buvo bažnyčia štai čionai,
Garbino Dievą jūs tėvai.
Veikiai pagavo žmonės brangią žinią,
Ir, kaip bematant, čia subėgo minia,
Mato Mariją akimis,
Girdi Jos kalbą ausimis.
Dvasios Švenčiausios nušvitęs malone
Vienas senelis prašo pas Tą Ponią,
Buvo vos gyvas, neregys,
Čia jis atgauna vėl akis.
Tai tas senelis, dabar atsiminęs,
Ieškokit, sako, geležinės skrynios,
Rasite užkastus raštus
Ir kitus svarbius dalykus.
Skrynią atkasę, visa sužinojo,
Tuoj šiluviečiai darbą dirbti stoję:
Pastato Viešpačiui namus,
Nuveikia suvis kalvinus.
Kraštas iš naujo pakilo, atgijo,
Kai stebuklingai atlankė Marija,
Kas gi kalvinams betikės?
Kas ilgiau klysti benorės?
Rastas paveikslas Motinos Švenčiausios
Meilės paminklas Marijos brangiausios:
Dievo malonės prašantiems
Teikia pagalbos jis visiems.
Motin Skaisti, Lelija Gražioji,
Tu mūsų tautą širdyje nešioji,
Glausk mus, Marija, amžinai,
Tu ateities takus žinai.
Nuolat Tėvynei miglotas rytojus,
Kas ir bebūtų, baugu pagalvojus,
Tu teiki laimės spindulių
Einantiems erškėčių keliu.
Tavo stebuklai kalvinus išvijo,
Vardo Marijos ir pragaras bijo.
Stiprink Bažnyčią, griauk klaidas,
Gydyk nupuolusių žaizdas.
Minios suklaupę po Marijos kojų
Meldžia palaimos apsiašaroję:
Laimink, Marija, vaikelius,
Jų vargais klotus takelius,
Viešpaties Meilę, stipresnę už mirtį,
Teikis, Marija, mūsų tautai skirti,
Jos stebuklingoji liepsna,
Bus mums saulutė amžina.
Amen.
Ištaisė A. Žalvarnis
1928 m. VIII m. 9 d.
Panevėžys
Pranciškus ŽUKAUSKAS
© 2017 XXI amžius
|