Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Nelietuviai – Lietuvai

Unikalaus leidinio sutiktuvės

Laima Debesiūnienė

Renginio dalyviai Tautinių bendrijų namuose

Rugsėjo 9 dieną Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose, įvyko eilėraščių rinkinio rusų kalba „Vilnius šaukia. Vilniaus poetinis įvaizdis“ pristatymas.

Projekto autorius ir vadovas, knygos sudarytojas ir iliustracijų parinkėjas – Vladimiras Kolcovas-Navrockis. Šią idėją jau anksčiau jis stengėsi įgyvendinti – „XXI amžiaus“ skaitytojams jau žinomas jo kraštotyrinis straipsnis apie Vilnių „Šį miestą tegu saugo šventovių palaima“ (2016 05 20) su parinktomis įvairių autorių eilėraščių ištraukomis ir paties Vladimiro grafikos darbais. Vėliau jo veiklą parėmė tuometinė poetų ir rašytojų, rašančių rusų kalba Lietuvoje, literatūrinio susivienijimo (LS) „Logos“ vadovė Ieva Achtajeva (nuo 2016 metų rudens jam vadovauja V. Kolcovas-Navrockis). Jie drauge parašė straipsnį apie šio kolektyvo veiklą (jis jau seniai išverstas į lietuvių kalbą, bet laikraštyje spausdinamas tik dabar). Vėliau kilo mintis surinkti dar daugiau medžiagos ir išleisti knygą. J. Achtajeva tapo antrąja sudarytoja ir korektore. Atliktas didžiulis darbas: surinkti eilėraščiai rusų kalba, atlikti vertimai iš kitų kalbų, į knygą pateko 176 autorių tekstai nuo XIX amžiaus pradžios iki mūsų dienų ir 61 (XVIII–XXI a.) dailininkų paveikslų reprodukcijos, beje, autoriai – iš 16 šalių. Beveik su visais teko susisiekti, paprašyti biografinių duomenų arba jų ieškoti įvairiuose šaltiniuose.

Knyga „Vilnius šaukia. Poetinis Vilniaus įvaizdis“ iš visų autorių bene reikšmingiausia Sibire gyvenančiam Zusui Vaimanui. Jį derėtų sveikinti su 70-mečiu ir pirmąja publikacija. Poetas rašo seniai, bet kūrinių iki šiol nespausdino. Ji ne mažiau reikšminga kitiems debiutantams, trečius metus iš lovos dėl ligos nesikeliančiam Ivanui Gažemonui ir visiems kitiems autoriams.

Knygos prezentacijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Vilniaus universiteto rusų filologijos katedros vedėjas prof. Pavelas Lavrinecas, humanitarinių mokslų daktarė Elena Suodienė, Lietuvos rusų susirinkimo pirmininkė Liudmila Riabenko.

Prof. Pavelas Lavrinecas: „Ankstesnius Vladimiro Kolcovo-Navrockio darbus galima laikyti šios knygos pirmtakais. Tai – originalus darbas. Pirmą kartą surinkta tiek daug įvairių autorių kūrybos, sugrąžinti užmiršti vardai. Tai – svarbus veikalas geografine (autoriai iš 16 šalių), istorine (pateikti net kelių amžių ir literatūros krypčių tekstai ir dailės kūriniai) prasme ir jau dabar yra puiki pažintinė medžiaga ir mokslo objektas“.

Elena Suodienė: „Ši knyga svarbi kultūrologine prasme. Čia surinktas Lietuvos kultūrinis paveldas, pateiktas tautinių mažumų. Neliko nuošaly ir lietuvių autorių kūryba. Ji išversta į rusų kalbą. Ši knyga perteikia Lietuvoje gyvenančių tautų ir poetinės kūrybos unikalumą. Turime kalbėti apie etninę, estetinę, kultūrologinę, mokslinę, istorinę, pažintinę knygos vertę. Kultūrinis paveldas pasireiškia tuo, kad minimi įvairūs Vilniaus objektai (kapinės, architektūriniai paminklai, Senamiestis ir kiti) įvairiais rakursais, skirtingais metų ir paros laikais, kūriniuose išliko senieji gatvių pavadinimai. Paminėti net keli skirtingi miesto pavadinimai. Pateikiamas individualus kūrėjo santykis su miestu. Tai liudija, kad šiame mieste gyveno įvairių tautų žmonės. Yra kūrinių, skirtų Vilniuje gyvenusiems žmonėms. Dažnai nuo detalės einama prie apibendrinimo. Knygoje galima rasti įvairių literatūros krypčių ir srovių atspindžių“. Pranešimo autorė įžvelgė ir tai, kad tarp autorių pasitaiko bendrapavardžių. Tai patvirtina jų giminystės ryšius – tėvai ir sūnūs poetai Jonynai, Giros bei Venclovos, tolimi giminaičiai Aleksandras Navrockis ir knygos sudarytojas V. Kolcovas-Navrockis.

Liudmila Riabenko: „Knyga gali tapti impulsu poetinei Vilniaus enciklopedijai. Tai, ką padarė „Logos“ ir jo vadovas verta didelės padėkos. Perteikiama išdidumo, laisvės dvasia, pateiktas liudijimas apie įvairių tautų kūrėjų įnašą į Lietuvos kultūrą, išryškėja abipusis miesto ir poeto ryšys, o išvykusiems norisi sugrįžti. Knygoje tekstai pateikti chronologiniu principu, bet buvo galima juos sudėlioti ir pagal kitokius principus (pagal literatūros sroves, tautybes, tematiką)“. Pranešimo autorei nerimą kėlė vertimų lygis.

Manau, kad chronologinis tekstų pateikimo principas yra pats tinkamiausias, o kiti (arba kelių derinimas) būtų sukėlę nemažai painiavos. Dėl vertimų lygio tiktai tenka pritarti L. Riabenko, bet tai turėtų būti priekaištas ne vertėjams, o knygos redaktoriams. Visų pirma, reikėtų mokėti (bent elementariai) originalaus teksto kalbą ir nesavavaliauti. Visiškai nenurodytos kai kurių vertėjų pavardės, o literatūriniai vertimai pakeisti žemo lygio pažodiniais vertimais. Beje, malonu, kad redakcinis puslapis išverstas į lietuvių kalbą, bet tai buvo galima atlikti profesionaliau. Tada ir knygos pavadinimas būtų tikslesnis ir nebūtų provokuojančios sąvokos „teksto laužymas“. Beje, tas laužymas  atliktas taip, kad ne kiekvienas autorius atpažintų savo tekstą (kalbu apie Kazio Bradūno sonetą „Vilniaus varpai“). Tai – akivaizdi nepagarba autoriui. Deja, tokių tekstų yra ir daugiau. Nereikėtų pasiteisinimui sakyti, kad trūko vietos. Leidiniui paramą suteikė Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Nuotaiką praskaidrino Natalijos Šarovos dainos, Ievos Achtajevos parengta literatūrinė kompozicija, kurią meistriškai atliko aktorius ir poetas Jurijus Ščiutskis. Maloniai nustebino Vitalijaus Asovskio, Elvyros Pozdniajos, Georgijaus Počiujevo, Aleksejaus Gračiuko ir kitų poetų skaitomi kūriniai, o nuostabus baigiamasis akcentas buvo jaunos poetės ir vertėjos Alinos Borzenkaitės eilėraščiai ir vertimai.

Po renginio vyko vaišės, o V. Kolcovas-Navrockis prisipažino, kad jau mąsto apie kitą panašią knygą.

© 2017 „XXI amžius“