Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Nelietuviai – Lietuvai

„Logos“ – meilės žodžiai Lietuvai

Ieva ACHTAJEVA, Vladimiras KOLCOVAS-NAVROCKIS

Staiga sujaudins jus,
Lyg kardu pervers
Viena eilutė – polėkis širdies...

(Jelena Šeremet)

Vilniečių literatūrinis susivienijimas „Logos“ („žodis“ – išvertus iš graikų kalbos) – kūrybinis įvairių tautybių žmonių, pamilusių literatūrą ir rašančių rusiškai, susivienijimas. Šiuo metu jame yra daugiau kaip 20 autorių, turinčių savo arsenale po kelis personalinius poezijos ir prozos rinkinius, respublikinių ir tarptautinių konkursų apdovanojimus, didžiulę Lietuvos visuomeninių ir kultūrinių projektų patirtį.

Susivienijimą 1991 metais įkūrė pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė Jelena Bachmetjeva, valstybinio banko ekonomistė Olga Denkovskaja ir dramaturgas Rusų dramos teatro režisierius Jurijus Ščiuckis. Pirminis susivienijimo tikslas buvo šiuolaikinių autorių, gyvenančių Lietuvoje, kūrybos leidimas ir 2007–2012 metais išleistas tritomis „Šakos vėjyje“. Paskui tikslai ir uždaviniai ketėsi, tapo gilesni ir konkretesni, priviliojo į susivienijimą „Logos“ vis daugiau plunksnos brolių, atkreipė masinės informacijos priemonių dėmesį.

Ilgametis ir vaisingas bendradarbiavimas susivienijimą sieja su Vilniaus „Juventos“ gimnazija, kurioje daugiau nei penkerius metus pedagogės Nadeždos Keblikienės iniciatyva literatai dalyvauja „Literatūrinio viešbučio“ darbe, veda pažintinius renginius, pasakojančius apie literatūros klasikų gyvenimą ir kūrybą. Vadovaujant dramaturgui Jurijui Ščiuckiui, gimnazistai stato spektaklius, vaidina, susipažįsta su videokompozicijomis, pasakojančiomis apie gimtąjį miestą, jo atspindžius poezijoje, prozoje, dailėje. Prozininkė Valentina Jegorova „Juventos“ gimnazijoje veda gerumo pamokas, parengtas pagal savo humanistinių apsakymų ir pasakų medžiagą.

Pastaruoju metu susivienijimo nariai įgavo tarptautinį skaitytojų pripažinimą, jų kūriniai verčiami į kitas kalbas ir spausdinami Vokietijos, Vengrijos, Kroatijos, Bulgarijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos leidiniuose. Taigi, „Logos“ gavo papildomą galimybę meniniu žodžiu ir konkrečiais darbais išplėsti auditoriją žmonių, norinčių susipažinti su visu mūsų šalies literatūrinės minties spektru.

Kaip literatūrinių ryšių pavyzdžius galima paminėti kūrybinius susivienijimo narių kontaktus su Dagestano (Elmira Ašurbekova, Aminat Abdurašitova), Bulgarijos (Elka Niagolova), Vengrijos (Aronu Gaalu), Rusijos (Vladimiru Vachramejevu iš Kaliningrado ir Vladimiru Masalovu iš Maskvos), Latvijos (Aleksandru Jakimovu, Jurijumi Kasianičiumi) poetais...

Ana Turanosova-Abras atstovavo Lietuvai X tarptautiniame literatūros festivalyje „Slaviški apsikabinimai“ Bulgarijoje, Varnoje. Šiai muzikinės krypties poetei (savo kūriniams rašo melodijas, sujungia juos į poetinius spektaklius) vienintelei, kaip Lietuvos atstovei, IX festivalyje įteiktas specialus fondo „Už pastovų Bulgarijos vystymąsi“ apdovanojimas.

Literatų kolektyvas teisėtai didžiuojasi Aleksejumi Grečiuku, kuriam už pečių – Antrojo pasaulinio karo apkasai ir Stalino lageriai, o po reabilitacijos jis baigė Maskvos energetikos institutą ir visą laiką dirbo Lietuvoje šiluminių elektrinių statybose. Paskyręs laisvalaikį poezijai veteranas ne tik dalijasi savo neįkainojamais kareiviškais prisiminimais, bet ir labai sėkmingai verčia literatūros kūrinius iš lietuvių kalbos. Vienas iš paskutinių jo darbų – poeto Arėjo Vitkausko eilėraščių rinkinio „Ištikimas sargas ir šventoji malda...“ vertimas į rusų kalbą. Talentingas poetas, socialinių mokslų daktaras Algirdas Bikulčius, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos sekretorius, į lietuvių kalbą verčia plunksnos brolių iš susivienijo „Logos“ kūrybą.

Tenka paminėti, kad daugelis literatų susivienijimo „Logos“ narių atliko ir dar tebevykdo savus visuomeninius projektus. Tarp žinomų ir gerbiamų Lietuvos žmonių negalima nepaminėti Jelenos Bachmetjevos, Rusų romanso Lietuvoje asociacijos prezidentės. Ji beveik prieš 20 metų įkūrė rusų romanso mylėtojų klubą „Melos“, kuris kiekvieną mėnesį vilniečius supažindina su klasikiniais, liaudies ir šiuolaikiniais muzikos kūriniais, Lietuvoje gyvenančių kitataučių kūryba, plėtoja įžymių žmonių ryšių su Lietuva temą, pavyzdžiui, paminėtini vakarai apie romansų atlikėją Valerijų Agafonovą, trimitininką Timofejų Dokšicerį, maestro Mstislavą Rostropovičių, apie Kipro Petrausko ir Fiodoro Šaliapino draugystę. Pakankamai plačiai ir pagrįstai pasaulinės literatūros įžymybių ryšių su Vilniumi temą tyrinėja bibliofilas, kraštotyrininkas, dailininkas, fotografas ir poetas V. Kolcovas-Navrockis. Jis publikavo daug straipsnių, pagrįstų savo tyrimų duomenimis, o remiantis jo grafikos darbais praktiškai galima tyrinėti Vilniaus metraštį.

Poetė Elvyra Pozdniaja, prisidėjusi prie Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos skyriaus įkūrimo Lietuvoje, dabar šios organizacijos sekretorė ryšiams su visuomene, apdovanota Tautinių mažumų departamento garbės raštu už įnašą į kultūrų suartėjimą. Jau daugiau kaip 10 metų ji vadovauja savo projektui „Rusiški pasisėdėjimai“, supažindina su pasaulio klasikinės literatūros šedevrais, šiuolaikinių rusų rašytojų kūryba.

Technikos mokslų daktaras Viktoras Raičevas – lietuviškų rusų autorinės dainos festivalių organizacinio komiteto pirmininkas ir knygos „Rusų autorinės dainos antologija Lietuvoje 2001–2014 m.“ autorius, poetė Jelena Šeremet – laikraščio „Vilnelė“ ir almanacho „Litera“ leidėja, Lietuvos rusų rašytojų asociacijos pirmininkė. Kai kurie asociacijos nariai yra Rusijos rašytojų sąjungos nariai. Ieva Achtajeva – literatūrinio susivienijimo „Logos“ pirmininkė, daugybės literatūrinių-muzikinių kompozicijų, kurios buvo rodytos literatūriniuose vakaruose „Svečiuose pas „Logos“ Vilniaus mokytojų namuose, Nacionalinių bendrijų rūmuose, „Juventos“ gimnazijoje ir kitose miesto scenose, autorė ir režisierė, apdovanota Tautinių mažumų departamento diplomu. Vienas iš paskutiniųjų jos straipsnių „Auksaburnei Anai“ buvo skirtas Anos Achmatovos apsilankymui Vilniuje prieš 100 metų, 1914-aisiais, kai ji Nikolajų Gumiliovą išlydėjo į Pirmojo pasaulinio karo frontą. Gimtosios šalies, Vilniaus tema visada jaudina susivienijimo narių širdis, jai skiriama daug poetinių kūrinių. VVU absolventė Viktorija Kuralevič atliko mokslinį tyrimą apie dviejų miestų – Trakų ir Pskovo – istorinius ryšius ir tai aprašė knygoje „Dvi šalys“, kuri išversta ir į lietuvių kalbą. Straipsnius apie „Logos“ renginius galima rasti savaitraščiuose „Obzor“ ir „Litovskij kurjer“.

Visuomeninės veiklos ir kūrybingų žmonių dėka „Logos“ tapo žinomas Lietuvoje, įgavo autoritetą tarp rašytojų. Ir galima neabejoti, kad šio literatūrinio kolektyvo nariai savo kūrybos įvairove dar ne kartą sudomins visuomenę ir suteiks malonumą skaitytojams.

Keleto „Logos“ autorių kūryba pateko į rinkinį „Vilnius šaukia. Vilniaus poetinis įvaizdis“. Keleto „Logos“ autorių eilėraščių spausdiname 6 puslapyje.

© 2017 „XXI amžius“