|
Priešinamasi įstatymui, kuris teiks paramą Katalikų Bažnyčios organizacijoms
Gausios pajėgos priešinasi Šeimos stiprinimo įstatymo, kurį Seimas priėmė spalio 19 dieną, priėmimui. Už įstatymą balsavo 60 Seimo narių, penki buvo prieš ir devyni parlamentarai susilaikė. Numatyta dokumento įsigaliojimo data kitų metų kovas. Įstatymo projektas buvo parengtas ir registruotas dar praėjusioje Seimo kadencijoje, jį iniciatoriai sakė parengę reaguodami į prastėjančią demografinę situaciją. Įstatymo preambulėje apibrėžiama, kad šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas, o vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos, kūrimo pagrindas. Įstatymas numato, kad šeimos politikai formuoti ir įgyvendinti bus kuriamos naujos institucijos: Nacionalinė šeimos taryba, Šeimos politikos komisija, savivaldybių šeimos tarybos. Įstatyme taip pat numatytos abstrakčios valstybės ir savivaldybės institucijų pareigos padėti šeimoms parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, sudaryti palankias sąlygas šeimos verslui, formuoti šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, palankias mokesčių ir socialinio draudimo sistemas, sudaryti sąlygas gauti būsto nuomos mokesčio ar kredito dalies kompensaciją, užtikrinti galimybes šeimoms gauti būtiną pagalbą ir pan.
Tačiau aštuonios dešimtys nevyriausybinių organizacijų ir beveik trys dešimtys akademikų kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo neseniai priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą. Kreipimesi teigiama, kad toks įstatymas priimtas ne šeimoms stiprinti, bet įteisinti jų rūšiavimą. Atrodo, kad nevyriausybininkams ir akademikams papiktinimą labiausiai kelia tai, jog Prezidentei pasirašius šį įstatymą, valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos su Bažnyčia siejamoms organizacijoms. Prezidentei raštą išsiuntę akademikai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia, kad priėmus šį įstatymą, mokesčių mokėtojų pinigai būtų skiriami organizacijoms, siejamoms su Romos Katalikų Bažnyčia. Kreipimesi teigiama, kad Seimo priimtas įstatymas remiasi lyčių papildomumo, o ne lyčių lygybės principu, kuris yra būdingas ortodoksinių religijų įtaką patiriančioms valstybėms. Kreipimosi autoriai teigia, kad toks principas leidžia perkonstruoti šalyje veikiančią pagalbos šeimoms sistemą ir diskriminuoti šeimas, kuriose dėl vienos ar kitos priežasties nėra vyro ir moters papildomumo vienišų tėvų šeimos, išsiskyrusios motinos ar tėvai, našliai ir t. t. Anot pasirašiusiųjų, tokia diskriminacija prieštarauja Konstitucijai ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijai. Viena kreipimosi iniciatorių Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė aiškina: Kai susilauki vaikų (nesvarbu, santuokoje ar ne), tikiesi, kad valstybė, ypač tokia, kurios populiacija tirpsta bene sparčiausiai pasaulyje, atliks namų darbus: parems šeimą, suteikdama kokybiškas viešąsias paslaugas, kurios padeda derinti privačius ir profesinius įsipareigojimus, užtikrins visaverčio vaikų ugdymo galimybes ir sveikatos apsaugą. Tikiesi, kad įstatymų kūrėjams užteks padorumo nesikišti į asmeninį žmonių gyvenimą ir nurodinėti, ką turėtų laikyti šeima, kuo rūpintis ir mylėti. Tai, kad Seimo nariai balsavo už tokį įstatymą, rodė, kad ne šeimų gerovė, o poreikis rūšiuoti žmones yra pagrindinis priimamų sprendimų variklis. Kreipimąsi pasirašiusi dr. Laima Vaigė irgi pasipiktinusi numatoma parama katalikiškoms organizacijoms: Priėmus Šeimų stiprinimo įstatymą, katalikiškos šeimų organizacijos lėšų gautų jau tiesiogiai iš valstybės. Tai būtų paslėpta diskriminacija ir neskaidrus valstybės lėšų planavimas. Juk yra aišku, apie kokias organizacijas kalbama, kai įstatyme minimas lyčių papildomumas, o ne lyčių lygybė, akcentuojamas dorovingumas ir prokreacinė bei dvasinė šeimos funkcijos.
Kreipimąsi pasirašė 80 nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų, tarp jų Lygių galimybių plėtros centras, Lietuvos žmogaus teisių centras, Atviros Lietuvos fondas, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir 27 akademinės visuomenės atstovai ir visuomenės veikėjai.
© 2017 XXI amžius
|