Keistoka mirties samprata
Marija Gustainienė
Baigiu rengti spaudai septintąją savo knygą esė ir refleksijų rinkinį Klausausi tylos. Idėją jam subrandino įvairūs nugirsti žmonių pašnekesiai mūsų kasdienio ir nekasdienio gyvenimo temomis. Modernėjančiame pasaulyje atsiranda ir modernių požiūrių. Nieko čia nepadarysi, esame labai skirtingi ir turime teisę savo nuomonę išsakyti, bet pati ne kartą suklusau ir bandžiau įsiklausyti, ką išgirsiu tyloje tarp tų pašnekesių, ką išmąstysiu, kaip suvoksiu ir kaip interpretuosiu. Daug minčių skausmingai suplaukia į gilų liūdesį gal dėl to, kad susiformavau kitokį požiūrį ir kol kas negaliu pritarti kitokiai nuomonei. Šis pamąstymas irgi susidėliojo iš nuogirdų, iš to, ką ilgai išturėjau viduje ir užrašiau. Artėja Vėlinės. Vis skausmingiau suspaudžia širdį prisiminimai apie tuos, kurie išėjo. O jų pasiilgau, jaučiuosi kalta, kad neišsakiau, kokie brangūs buvo artimieji. Ir skubėsiu kartu su dauguma į kapines, nešina žvakelėmis ir baltais chrizantemų žiedais. Nejauki tyla pakvimpa baime ir mįslingumu žemė priėmė tuos, kurių mes ilgimės.
|
Kauno Arkikatedroje Kauno valstybinio choro atliekamas Requiem
Spalio 31-ąją, antradienį, 19 val. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje įvyks Kauno valstybinės filharmonijos rengiamas koncertas, kuriame skambės Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) Requiem. Įėjimas į renginį laisvas. Kalbamės su choro viešųjų ryšių atstovu Rimantu KLEVEČKA. Volfgango Amadėjaus Mocarto Requiem Kauno choras atlieka ne pirmą kartą. Kodėl ir šiemet, pasitinkant Visų Šventųjų ir Vėlinių šventes, pasirinkta atlikti didžiojo austrų klasiko gedulingąsias Mišias? Kauno valstybinio choro repertuare Mocarto Requiem skamba nuo 1971 metų. Dirigentui Petrui Bingeliui subūrus chorą, tai buvo pirmasis kolektyvo atliktas didelės apimties kūrinys. Nors mūsų repertuare nestinga ir kitų muzikų Džiuzepės Verdžio (Giuseppes Verdi), Luidžio Cherubinio (Luigi Cherubini), Česlovo Sasnausko ir kitų kompozicijų, parašytų gedulingų Mišių tekstais, artėjant Vėlinių žvakėmis nušvintančiam lapkričiui, vis dėlto dažniausiai pasirenkamas austrų genijaus Requiem. Kodėl? Ar tai nėra kasmet pasikartojanti rutina? Galbūt palyginimas ir ne visai vykęs, tačiau esama kūrinių, kurie tampa ženklais, simboliais, kažkuo, kas savotiškai primena radijo šaukinius. Turbūt neretam ieškant muzikinių asociacijų žodžiui Kalėdos mintyse bematant suskambėtų lyriškai jautri Franco Gruberio (Franz Gruber) Tyli naktis, Velykos pirmiausia asocijuotųsi su džiaugsmu ir triumfu trykštančiu Hallelujah choru iš Frydricho Hendelio (Friedrich Händel) oratorijos Mesijas. Manau, kad lygiai taip pat yra su Vėlinėmis. Jų reikšmės įprasminimą muzikoje daugelis visų pirma sieja su Mocarto Requiem.
|