|
Ar sovietiniai partizanai Lietuvoje buvo partizanai?
Prof. Alfonsas Vaišvila
Mūsų istoriografinė literatūra, nekritiškai sekdama sovietine tradicija, sovietų ginkluotus būrius, veikusius Lietuvoje 19411944 metais, tebevadina sovietiniais partizanais (Žr. Rimanto Zizo knygą Sovietiniai partizanai Lietuvoje 19411944 (2014).
Šį terminą sukūrė sovietiniai istorikai, Maskvos įpareigoti įvykius Lietuvoje vertinti ne per Lietuvos valstybingumo atkūrimo siekį, o per Sovietų Sąjungos imperinę politiką, ją bandant maskuoti prestižiniais terminais, tarp jų ir terminu partizanai. Sovietizmo sąlygomis tai buvo suprantamas dalykas, nes Lietuvai buvo leista turėti tik tokią istoriją, kokios reikėjo okupantui. Situacija tampa nesuprantama, kai šį sovietmečio terminą šiandien vartoja ir Nepriklausomos Lietuvos istorikai, nesigilindami į jo konceptualų pagrindą .
Terminas partizanas, kilęs iš prancūzų kalbos partisan, reiškia iš vietinių gyventojų sudarytus ginkluotus būrius, kurie veikia priešo kariuomenės užnugaryje prieš svetimšalius grobikus. Taip šį terminą apibrėžia, kad ir Tarptautinių žodžių žodynas (p. 572). Kitaip sakant, partizanai tos pačios tautos asmenys, naikinantys priešą jo kariuomenės užnugaryje ir tuo siekiantys išlaisvinti savo kraštą nuo svetimųjų pavergėjų. Pagrindinis šios sąvokos požymis yra partizanavimo tikslas. Ar šia prasme partizano definicija gali būti taikoma ir sovietų ginkluotiems būriams, veikusiems 19411944 metais Lietuvos teritorijoje?
Atsakyti į šį klausimą, nurodyti, kokiais tikslais jie veikė Lietuvoje.
Rusijoje tokie būriai, be abejo, turėjo visišką teisę vadintis partizanais, nes vienareikšmiškai kovojo prieš savo šalies pavergėjus vokiečius.
Situacija jų teisiniame statuse iš esmės pasikeičia, kai jie savo veiklą perkelia ir į Lietuvos teritoriją, ją traktuodami ne kaip atskiros valstybės Lietuvos, o kaip Sovietų Sąjungos teritoriją, tik laikinai vokiečių užimtą. Lietuvių tautos šioje teritorijoje tarsi nėra, ji tarsi neturi savų interesų, o lietuviai, besipriešinantys sovietų aneksionistinei politikai tik vokiečių kolaborantai, tik kiti vokiečiai. Todėl vienodai veikta tiek prieš vokiečius, tiek ir prieš Lietuvos valstybingumą, prieš lietuvių tautos suvereniteto atkūrimą savo buvusios valstybės teritorijoje. Jų kova su vokiečiais Lietuvos teritorijoje buvo vieno svetimšalio grobiko kova su kitu tokiu pačiu grobiku dėl Lietuvos, kaip grobio, atgavimo.
Neatsitiktinai ginkluoti sovietų būriai, kaip ir būdinga okupantams, naikino atskiras lietuvių sodybas ar kaimus, nepaklūstančius jų valiai.
Apie lietuvių interesus šiose dviejų okupantų grumtynėse priminė Bielkų lietuvių policijos bataliono vadas, atsakydamas į sovietinių diversantų kvietimą eiti kartu mušti vokiečių: Jeigu mes kada ir eitume, tai tik ne sovietų ir ne Tarybų Lietuvos ginti, o tik ginti savo tėvų ir brolių žemės, laisvos Lietuvos ir mušime visus: bolševikus, komunistus ir vokiečių okupantus ir neleisime nė vienam savo šventos Lietuvos žemės mindžioti, kol mes gyvi būsime.
Lietuvių policija ir pagalbinė policija, kovodama su sovietiniais diversantais, siekė trukdyti dviem okupantams vienu metu plėšti Lietuvą. Todėl sovietų ginkluoti būriai, kiek jie veikė Lietuvos teritorijoje prieš Lietuvos valstybingumą, galėjo vadintis tik sovietiniais diversantais, bet ne partizanais. Partizanų statusą galėjo turėti tik tie kovotojai, kurie kovojo ne šiaip prieš vokiečius, bet ir prieš bet kokį kitą Lietuvos okupantą ir kovojo vienu tikslu atkurti lietuvių tautos suverenitetą priešo (sovietų ar vokiečių) užgrobtose teritorijose, kitaip sakant, kovojo už Lietuvos išvadavimą lietuvių tautai, o ne sovietiniam okupantui. Todėl tie, kurie tarptautinės teisės požiūriu laiko sovietų įvykdytą 1940 metais Lietuvos okupaciją ir aneksiją neteisėta ir nusikalstama veika, atitinkamai turėtų vertinti ir 19411944 metais Lietuvoje veikusius sovietų ginkluotus būrius, juos vadinti ne sovietiniais partizanais, o tai pačiai iki karo sovietų įvykdytai neteisėtai aneksijai tarnaujančiais diversantais, kurie, kovodami prieš vokiečius, lygiai taip pat kovojo ir prieš lietuvių tautos laisvės ir valstybingumo siekius.
Lygiai tas pats principas galiojo ir Lenkijos Armijos krajovos ginkluotiems būriams, tuo metu veikusiems Lietuvos teritorijos Vilniaus krašte. Kaip sovietiniai diversantai kovojo dėl Lietuvos, kaip Sovietų Sąjungos dalies, taip lenkų Armija krajova kovojo dėl Vilniaus krašto, kaip Lenkijos dalies, kitaip sakant, kovojo svetimoje teritorijoje prieš vokiečius, tik kaip trukdančius pirmiesiems aneksuoti Lietuvos teritoriją sovietams, o antriesiems Lietuvos dalį Lenkijai. Todėl nei vieni nei kiti tarptautinės teisės požiūriu neturėjo pagrindo pretenduoti į partizanų statusą.
V. Gurskis, rašydamas, jog Svetimos valstybės (Sovietų Sąjunga ir Lenkija) Lietuvoje inspiravo ginkluotą priešinimąsi hitlerinei okupacijai, nekritikavo termino sovietiniai partizanai, bet tinkamai įvertino Lietuvai priešiškus šių valstybių kovos tikslus: nė viena iš jų nežadėjo Lietuvai laisvės ir nepriklausomybės . O tai reiškė, kad kariavo Lietuvos teritorijoje ne partizaninį, o okupacinį ir dėl to neteisėtą karą, nes partizaninei kovai identifikuoti svarbu ne pati kovos forma, o jos turinys (tikslai).
Lietuviai vokiečiams nesipriešino ginklu, nes įžvalgesni žmonės jau 1941 metais suvokė, kad karo vokiečiai nelaimės, kad vokiškoji okupacija laikina ir kad, vokiečiams traukiantis, reikės priešintis sugrįžtančiam kitam okupantui Sovietų Sąjungai, jau reiškiančiai ilgalaikę Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Todėl, galvojant apie lemiamas ateities kovas, siekta išsaugoti jėgas ir stengtis, kad vokiečiai kuo labiau nusilpnintų sovietus ir tuo palengvintų lietuvių tautos pastangas kartu su Vakarų sąjungininkais atkurti savo valstybę. Atitinkamai pasirinkta saikingo bendradarbiavimo su vokiečiais ir laukimo politika buvo adekvati ano meto politinei situacijai, jei vadovausimės Lietuvos valstybingumo atkūrimo, o ne vokiečių okupacijos pakeitimo sovietine, tikslais.
Trumpai apie autorių: prof. Alfonsas Vaišvila yra teisės filosofas ir teoretikas, M. Riomerio universiteto profesorius, habilituotas daktaras.
Pozicija.org
© 2017 XXI amžius
|