Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Panevėžio vyskupijos kunigų konferencijoje – apie susitvarkymo mentalitetą ir Aušros Vartus

Spalio 11 dieną Panevėžio kurijoje vyko kunigų konferencija, kurioje pranešimą apie Suaugusiųjų katechezę – katechumenato programą – skaitė Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės tarnybos programų vadovas dr. Artūras Lukaševičius. Ši programa pagal vyskupų nuorodas įvedama nuo rudens. Šiaulių vyskupija jau vykdo katechumenato programą. Telšių vyskupija šiai programai pasiruošusi. Kitose vyskupijose ši programa vykdoma prie katedrų. Dr. A. Lukaševičius pristatė katechumenato „Tikėjimo pagrindų“ programos gaires: bendras nuorodas, susitikimo struktūrą, paaiškino, kaip formuojama padalomoji medžiaga ir kokios jos funkcijos. „Katechumenato esmė – teisingas santykis tarp pasirengimo sakramentams ir sakramentų šventimo, – sakė jis. – Katechumenatas yra tikėjimo kelionė – pati seniausia programa Katalikų Bažnyčioje, kuri buvo žinoma jau II amžiuje (VI–VII amžiais dėl kūdikių krikšto programa ėmė nykti, dabar ji taikoma tik misijų kraštuose). II Vatikano Susirinkimas nurodo ją atnaujinti. (Programa trunka iki dvejų metų. Šiuo metu skirtas eksperimentinis laikas – aštuoni mėnesiai. Lietuvoje katechumenatas Vilniuje vykdomas 20 metų, o Kaune – 16 metų.) Programą sudaro 30 susitikimų, kurių kiekvienas trunka apie 1,5–2 val. Kiekvienam susitikimui tinka išklausyti paskaitos vaizdo įrašą. Programa skirta suaugusiems, siekiantiems geriau susipažinti su Katalikų Bažnyčios tikėjimu, besirengiantiems įkrikščioninimo sakramentams, siekiantiems pagilinti tikėjimą; galbūt, po Alfa kurso.

Beje, katechumentas reikalauja naujo tipo parapijos. Iš sovietmečio mes paveldėjome sužalotas parapijas, į kurias dažnai žmonės ateina tik tuomet, kai ko nors labai reikia. Tai – susitvarkymo mentalitetas. Tokie žmonės iš esmės gyvena šalia Dievo. Tokioje parapijoje katechumenato programa neveikia. Žmonės labai nori sakramentų, bet nenori jiems pasirengti. Betgi krikščionybė yra gyvenimo ir mąstymo būdas. Tam, kad sakramentai duotų vaisių, reikia namų darbo. Katalikų Bažnyčios katekizme sakoma, kad sakramentai duoda vaisių tiems, kurie juos priima, tinkamai jiems pasirengę. Visų pirma turi būti evangelizavimas ir įtikėjimas, o tik paskui – sakramentai. Katechumenatas siūlo sielovados korekcijas.

Krikšto katechezę sudaro keturi etapai. Pirma, tai – evangelizavimo etapas, kuris vedamas kaip Alfa kursas. Su tais, kurie apsisprendžia tuo keliu eiti, švenčiamas pirmasis žingsnis. Antrasis žingsnis trunka metus, kuomet kuriami susipratusio kataliko pagrindai. Trečiasis žingsnis – intensyvus pasirengimas sakramentams. Ir geriausias metas juos švęsti – velyknaktis. Ketvirtasis žingsnis – katechezės po krikšto, arba mistagogijos, laikotarpis, kuomet grupės koordinatoriai padeda susirasti savo bendruomenę.

„Katechumenato susitikimą sudaro trys pagrindiniai momentai: mokymas ir asmeninis liudijimas, bendravimas mažose grupėse, bendras aptarimas bei agapė. Ypač svarbus yra bendravimas mažose grupelėse. Lietuvoje turime menkas tokio bendravimo tradicijas. Lengviau šioje srityje darbuotis mieste. Daug sudėtingiau tai daryti kaimo ar miestelio sąlygomis. Besiruošiantiems krikštui kaime, pasiūlome peržiūrėti kelis filmukus. Tada kas dvi savaites rengtinas susitikimas ir pasikalbėjimas ta tema. Tam labai pagelbsti ir padalinamoji medžiaga: klausimai bendravimui grupelėse, Šventojo Rašto mintys savaitei, nuoroda skaitymui namuose iš katekizmo Youcat. Didžiulė pagalba pastoracijoje yra „Youcat“ – jaunimo katekizmas. Naujokus ir susidomėjusius svarbu yra pagloboti“, – susirinkusiems kunigams kalbėjo dr. A. Lukaševičius.

Po to Vilniaus Šv. Teresės parapijos klebonas mons. Kęstutis Latoža pristatė Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų, kurie vyks lapkričio 12–19 dienomis, programą. Šiemet švenčiamas paveikslo karūnavimo 90 metų jubiliejus. Jis pakvietė kunigus dalyvauti atlaiduose su savo maldininkų grupėmis ir trumpai priminė Aušros Vartų istoriją.

Gotikinio stiliaus Aušros Vartai – vieni iš penkių Vilniaus gynybos sienos vartų. Ši siena pastatyta 1503–1522 metais kunigaikščio Aleksandro leidimu. 1621–1626 metais šalia buvo įkurtas karmelitų vienuolynas. Tik 1626 metais Aušros Vartai įgavo išskirtinį statusą (vaduojant Vilnių iš švedų 1702 metais mieste kilo gaisras, o paveikslas visiškai nenukentėjo). 1711 metais pastatyta mūrinė koplyčia. Buvo statoma taip, kad būtų meldžiamasi gatvėje, nes į koplyčią buvo įeinama iš vienuolyno. Vilnių niokojo Švedijos, Rusijos kariuomenės, todėl nebeliko gotikinio miesto. Miestiečiai tikėjo, kad nuo visiško suniokojimo miestą išgelbėjo Dievo Motina. 1799–1802 metais, rusams griaunant miesto sieną, Aušros Vartai liko nenugriauti. Carinė Rusija norėjo pasisavinti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslą, tačiau bijojo žmonių.

Manoma, kad Madona nutapyta pagal flamandų dailininko Martyno de Vos pavyzdį ant aštuonių ąžuolinių lentų, laikantis Šiaurės Europos tapybos tradicijos. Tai leidžia manyti, kad paveikslas sukurtas Vilniuje. (Marijos galvą puošia dvi viena ant kitos uždėtos paauksuotos sidabrinės karūnos. Apie paveikslą vienintelis patikimas šaltinis yra karmelito Hilariono Relacya pranešimas „apie stebuklingą šv. Mergelės Marijos paveikslą Vilniuje Aušros Vartuose“, išspausdintas 1761 metais Vilniuje lenkų kalba. Autorius rėmėsi karmelitų, gyvenusių greta Aušros Vartų nuo 1626 metų, žiniomis bei neišlikusiais aprašymais. Hilarionas aiškiai teigia, kad šio paveikslo kilmė karmelitams nebuvo žinoma. Karmelitai po įsikūrimo šalia Aušros Vartų ėmė rūpintis to švento paveikslo išgarsinimu. 1671 metais jie pastatė medinę koplyčią. Per 1715 metų gaisrą koplyčia sudegė, o Aušros Vartuose buvo pastatyta mūrinė koplyčia, į kurią buvo perneštas paveikslas.) Kaip stebuklingas paveikslas ėmė garsėti ne anksčiau kaip XVII amžiuje (1671 metais paveikslą įnešant į koplyčią, karmelitų pamokslininkas tėvas Karolis jau pasakojo apie stebuklus, įvykusius prie šio paveikslo). 1773 m. birželio 5 d. dvi popiežiaus Klemenso XVI bulės suteikia ad perpetuam rei memoriam – daug atlaidų besimeldžiantiems į Aušros Vartų Švč. Mergelę.

Vėliau Panevėžio Katedroje vyskupijos kunigai šv. Mišiose meldėsi už prieš mėnesį mirusį t. Pranciškų Sabaliauską. Joms vadovavo ir pamokslą apie Jėzaus išmokytą maldą ir kunigą, kaip maldos vyrą, pasakė Panevėžio vysk. Linas Vodopjanovas OFM.

Kun. Algirdas Dauknys

Vatikano radijas

© 2017 „XXI amžius“