|
Pasisakoma dėl Lukiškių aikštės memorialo
Vadinamojo konkurso nuostatus dėl memorialo Lukiškių aikštėje Vilniuje parengė ir pagal juos konkursą vykdė Kultūros ministerija. Memorialas laisvės kovotojams rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė. Sprendimas sukėlė dalies visuomenės, norinčios matyti Lukiškių aikštėje Vyčio skulptūrą, pasipiktinimą. Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė antradienį Žinių radijui sakė, kad Vilniaus Lukiškių aikštės memorialo konkursui supriešinus visuomenę, reikėtų pagalvoti apie naują konkursą. Jis sakė: Artėjant šimtmečio datai, tas susipriešinimas yra labai nenaudingas visuomenei, todėl išmintingiausia šitoje vietoje būtų daryti pertrauką, atvėsti, permąstyti, įvertinti padarytas klaidas ir pagalvoti galbūt apie naują konkursą. (...) Mums nereikia monumento susipriešinimui, mums reikia tokio memorialo, kuris vienytų, simbolizuotų santarvę, įprasmintų mūsų gebėjimą susitarti. M. Lingė svarstė, ar būtų prasminga realizuoti projektą, keliantį dalies visuomenės pasipiktinimą, ir siūlė ieškoti susitarimo, nesistengiant viską susieti su konkrečia data. Pasak prezidentės patarėjo, susipriešinimą nemažai nulėmė ir netinkami valstybinių institucijų sprendimai.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Žinių radijui trečiadienį sakė: Aš pasisakiau ir anksčiau už Vyčio įpaminklinimą, tai buvo mano, kaip asmens, nuomonė, aš sakiau, kad man tai patiktų, ir buvau pas skulptorių A. Sakalauską dirbtuvėse Ukrainoje nuvažiavęs, ten maketas yra mažas, dabar jau turime ir Seime tokį. Bet mes turime gerbti specialistų nuomonę. Aš labai norėčiau, kad būtų taip, kaip aš noriu, bet jeigu yra komisija, kuri sprendė, tai turbūt turime gerbti visos komisijos išvadas. Taigi Seimo pirmininkas pasakė, kad reikia gerbti Vilniaus Lukiškių aikštės memorialo konkurso rezultatus. Svarstymų skelbti naują konkursą, jis sakė, dar negirdėjęs.
LRT laidoje Dėmesio centre gruodžio 4 dieną premjeras Saulius Skverelis sakė: Buvo priimta Seimo rezoliucija, kad čia turi būti pastatytas Vytis, Vyriausybė čia ir padėjo tašką. (...) Tada staiga įsijungė Kultūros komitetas, kuris pasidomėjo nuodugniai ir mes iš jo gavome dvi žinias: pirma, kad nėra apskritai surinkta jokių pinigų ir tą reikės daryti valstybei, antra, kad neaišku, kas už to stovi ir kas ten dalyvauja. Ministras Pirmininkas teigė neatmetantis, kad kurį laiką aikštė gali likti išvis be jokio paminklo ir gali tekti skelbti naują konkursą: Jei Kaunas apsisprendė tą projektą įgyvendinti, tai yra miestiečių, miesto valdžios ir visuomenininkų valia. Blogiausia, kad mes nesame išsprendę pačios Lukiškių aikštės problematikos. Gali būti taip, kad kurį laiką bus aikštė, stiebas, didelė vėliava. Gali būti ir toks variantas, kad teks skelbti ir naują konkursą. Tačiau, jei taip įvyktų, kad monumento teisiškai nebūtų įmanoma pastatyti, tai tada turime surasti formą ir atsiklausti tautos, iš naujo spręsti. Jei pasakome, kad mums reikia Vyčio, tada galime kalbėti apie tai, kokio. (
) Monumentą rinko Kultūros ministerijos sudaryta komisija, ir šiandien mes neturime net techninio projekto. Kai jis bus, tada bus galima kalbėti, ar jis atitinka tuos reikalavimus, ar ne. (
) Dar reikia palaukti tą terminą, kuris yra duotas techninei užduočiai parengti. Tada įvertinti tas monumentas tinkamas ar ne. O jei liepos 6 dieną Vytis stovės Kaune, tai bus galima tuo tik pasidžiaugti.
Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Kultūros komitetą ir Valstybinės istorinės atminties komisiją, prašydami įgyvendinti piliečių ir Seimo valią Lukiškių aikštėje įamžinti Vyčio monumentą. L. Kasčiūno teigimu, organizuojant Lukiškių aikštės paminklo konkursą buvo paminta Seimo valia ir daugumos piliečių išreikšta nuomonė dėl jiems priimtino monumento: tiek visuomenė reprezentatyviose apklausose, tiek išrinkti tautos atstovai Seimo balsavimu jau yra aiškiai pasisakę už Vyčio monumentą Lukiškių aikštėje. Kadangi konkursas buvo imtas organizuoti jau po to, kai Seimas priėmė sprendimą Lukiškių aikštėje vykdyti Vyčio monumento statybas, organizuodama konkursą Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė ir Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) savavališkai perėmė suverenias tautos galias. Gegužės 2 d. Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyčio paramos fondo organizuoto konkurso nugalėtojui, o kiek anksčiau atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad už Vyčio paminklą pasisakė net 76 proc. apklaustųjų, sako Seimo narys L. Kasčiūnas. A. Ažubalis tvirtina, kad Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės ir ŠMC surengtas konkursas iš pat pradžių vyko nedemokratiškai, kadangi surengtas, ignoruojant Seimo ir visuomenės išreikštą valią, ir neskaidriai, nes balsavimo procedūra organizuota nepašalinus galimybių abejoti piliečių valia. Konkursą laimėjęs projektas neatitinka ypatingą memorialinį ir reprezentacinį statusą turinčios aikštės paminklo funkcijų. Atsižvelgiant į Lukiškių aikštės istoriją ir planuojamo memorialo paskirtį pagerbti kovotojus už Lietuvos laisvę, memorialas turėtų būti ne abstrakčią meninę idėją, o politiškai suverenios tautos ir nacionalinės valstybės idėją įkūnijantis simbolis. Paaiškėjo, kad konkursą laimėjęs memorialas neatitinka paveldosauginių reikalavimų: dar 2010 metais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė sprendimą, jog Lukiškių aikštės paviršius turi būti lygus. Atsižvelgiant į tai, kad kultūros paveldo apsauga patenka į Kultūros ministerijos kompetencijų sritį, ši informacija Kultūros ministerijai yra lengvai prieinama ir turėjo būti žinoma prieš pradedant organizuoti konkursą ir į jį įtraukiant reikalavimų neatitinkančius projektus, pabrėžia Ž. Pavilionis.
© 2017 XXI amžius
|