Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Latvių šventė

Laima DEBESIŪNIENĖ

Latvijos Respublikos ambasadorius dr. Einaras Semanis ir Gediminas Adlys

Lapkričio 18 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) Auloje paminėtos 99-osios Latvijos Respublikos Nepriklausomybės paskelbimo metinės. Renginį organizavo KTU studentų korporacija „Tautito“ bei Lietuvių ir latvių draugija. Šventė prasidėjo įžanginiu Gedimino Adlio žodžiu. Jis visus pasveikino ir priminė, kad ši diena – pasiruošimas šimtmečio minėjimui. Paskui skambėjo Latvijos ir Lietuvos valstybiniai himnai. G. Adlys supažindino su Latvijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje dr. Einaro Semanio (Einars Semanis) sveikinimu. Pasidžiaugta, kad KTU minimos svarbios Latvijai datos, kad lietuvius ir latvius sieja ne tik kaimynystė, bet ir baltiška prigimtis, panašiu metu paskelbta ir atkurta Nepriklausomybė ir bendros problemos, kurias derėtų spręsti kartu. Rugsėjo 22-ąją minima Baltų vienybės diena. Šiemet ji švęsta Palangoje, kitąmet vyks Jelgavoje, bet vieningi privalome būti visada. Turime išsaugoti kultūrinį paveldą, nes esame vieninteliai baltai. Kartais tenka būti konkurentais, bet draugystė yra svarbiau. Labai svarbus europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“, Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europos elektros sistema, bendri darbai mokslo ir kultūros srityse. Tikslas – laisvos tautos, gyvenančios klestinčioje Europoje.

Minske – turiningas pokalbis apie Lietuvos ir Baltarusijos literatūrinius ryšius

Vytautas Žeimantas,

Baltarusijos rašytojų sąjungos narys

Dalis diskusijos „Baltarusija–Lietuva: literatūriniai horizontai“ dalyvių

Laikraščio „Zviazda“ redakcijoje

Minske, nacionalinio dienraščio baltarusių kalba „Zviazda“ redakcijoje įvyko diskusija „Baltarusija–Lietuva: literatūriniai horizontai“. Ją surengė leidybos namai „Zviazda“, leidžiantys ne tik laikraštį „Zviazda“, bet ir kultūros ir literatūros savaitraštį „Litaratura i mastactvo“ („Literatūra ir menas“), žurnalus: moterims „Alesia“, vaikams „Biarozka“ („Berželis“), satyros „Vožyk“ („Ežiukas“), knygas baltarusių, rusų kalbomis.

Baltarusiams atstovavo leidyklos „Adukacija I vychavanne“ („Švietimas ir auklėjimas“) direktorius Nikolajus Supranovičius, leidyklos „Mastackaja litaratura“ („Meninė literatūra“) direktorius Aleksandras Badakas, vaikų žurnalo „Viasolka“ („Vaivorykštė“) vyr. redaktorius, rašytojas Vladimiras Lipskis, literatūros žurnalo „Polymia“ atsakingoji sekretorė, poetė, literatūrologė Julija Aleičenka, Baltarusijos dailininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Jurijus Chmyrovas. Pokalbyje dalyvavo ir grupė Minske gyvenančių lietuvių, tarp jų Minsko lietuvių susivienijimo „Vytis“ pirmininkas Alfredas Keršys, Baltarusijos valstybinio pedagoginio universiteto lietuvių kalbos dėstytojos Rima Radygina ir Jurgita Puzonaitė (jos Minske veda ir lietuvių kalbos kursus), žurnalistės Viktorija Lukošiūtė ir Ana Keršys, kiti mūsų tėvynainiai.

Paskutinė metų kelionė su Dievo Motinos vardu

Biržiečiai su Panevėžio vyskupu Linu Vodopjanovu

Vilniaus Aušros Vartuose baigėsi aštuonias dienas trukę Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, atlaidai. Vieną iš jų, lapkričio 14-ąją, didelė grupė biržiečių, kurių dauguma yra Šv. Jono Krikštytojo parapijos nariai, visur keliaujantys su kun. Ernestu Želviu, vyko ne tik pasimelsti Švč. Motinai Marijai, bet ir aplankyti Vytauto Didžiojo gimtinę, buvusią Lietuvos sostinę Trakus.

Kartu su tikinčiaisiais iš visos Lietuvos šv. Mišiose, kurių liturgijai vadovavo vyskupas Linas Vodopjanovas, meldėmės už Panevėžio vyskupiją, Biržus ir už save pačius. Šv. Mišių metu giedojo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, vadovaujamas Viktorijos Morkūnienės. Kartu su patyrusiais choristais keliavo ir kelias giesmes pagiedojo jaunosios bažnyčios giesmininkės, vadovaujamos Viktorijos dukters Ievos. Homilijoje vyskupas Linas apžvelgė visas metų šventes, susijusias su Mergele Marija, kuri visada yra šalia Jėzaus. Ganytojas kvietė žmones dėkoti Dievui už jo malones Lietuvai, suteiktas šiais metais. Prisimintas Palaimintasis Teofilius Matulionis, kankinys, „kuris turi būti mūsų bičiulis ir draugas“, paminėtos Fatimos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo 100-osios metinės, kviesta apsilankyti neseniai Bazilikos vardą gavusioje Trakų bažnyčioje ir pasimelsti prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo. „Marija yra Taikos Karalienė, ir tai liudija daugybė pasaulinių įvykių“, – kalbėjo vyskupas Linas popiežiaus Pranciškaus žodžiais ragindamas melstis už taiką, kuri prasideda mūsų širdyse. „Koks yra mūsų ryšys vienas su kitu, koks mūsų santykis su Bažnyčia? Ar šiame santykyje vyrauja taika, ar pavydas ir susiskaldymas?“ – pamąstyti kvietė vyskupas.